Su naujai įšventintu kunigu Viliumi kalbamės apie ilgą kelią, atvedusį jį brandžiame amžiuje į šį neeilinį įvykį, apie jam tekusius išbandymus, žlugusius verslus, pasiektą dugną, maldas žvaigždėtomis naktimis, kurios buvo išklausytos, apie pranašiškus ženklus, giliai pajustą Švč. Mergelės Marijos globą ir sūnaus palaidūno džiaugsmą pagaliau grįžus į tą kelią, kurį Dievas ir buvo jam numatęs.
Ilgas atsivertimo kelias
59-erius metus šiemet atšventęs kunigas Vilius sako, kad jo atsivertimo kelias prasidėjo prieš 24 metus – 1999-aisiais. Ir prisipažįsta, kad nėra paprasta viską prisiminti ir iškelti iš praeities, bet be pradžios nėra ir pabaigos.
„Atsivertimas įvyko per sukrėtimus. Turėjau pereiti visą purvą, savo gyvenimu atkartoti ne vieną Biblijos epizodą. Buvau ir sūnus palaidūnas, perėjau Raudonąją jūrą, kad pasiekčiau pažadėtąją žemę. Buvau ir per tą audrą kaip mokiniai su Jėzumi valtelėje. Mokiniai audros išsigando, bet jie iš valties nebuvo iškritę, o aš buvau. Ne tik iškritau, tačiau nugrimzdau į dugną, bet Jėzus mane ištraukė, nes krisdamas iš valties aš Juo patikėjau. Ištraukė, atgaivino, reanimavo. Kaip Lozorių prikėlė iš numirusiųjų. Ir parodė mano kelią, jeigu tik noriu, nes laisva valia žmogui duota“, – apie patirtus išbandymus kalba kunigas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
manau .sunku ką nors ir pasakyti