Kariuomenė – karinės parengties
Tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos karių bei milžiniškas kiekis karinės technikos rugsėjo 14–20 d. vyksiančiose pratybose „Zapad 2017“ demonstruos kovinį pasirengimą. Jų scenarijus, kaip vertina politologai, – „patampyti nervus“ NATO, pasėti baimę Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Oficialioji Maskva skelbia, kad pratybose „Zapad“ dalyvaus 12 tūkst. 700 karių (7 tūkst. 200 baltarusių ir 5 tūkst. 500 rusų), apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki 10 laivų. Tikrasis visuose mokymų etapuose dalyvaujančių pajėgų dydis nežinomas.
Rusija karines pratybas įvardija „ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimu“. Apie „Zapad“ ir jo keliamą grėsmę diskutuojama beveik metus: politikai visuomenę įspėjo, jog gali prasidėti invazija į mūsų šalį, kaip vyko Gruzijoje ir Ukrainoje. Po karinių pratybų 2008-aisiais Kaukaze Rusija įsiveržė į Gruziją, 2014-aisiais po Rusijos pratybų prie Ukrainos sienų prasidėjo karo veiksmai Donbase ir Krymo okupacija.
Todėl Lietuvos vadovai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydami nepalikti mūsų vienų. NATO sustiprino pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo priešakinių pajėgų batalionų kovines grupes. Šiemet Lietuvoje buvo dislokuotos amerikiečių priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ (dalyvavusios pratybose „Tobruko palikimas“), o „Zapad“ pratybų metu oro erdvės apsauga sustiprinta septyniais JAV naikintuvais F-15C „Eagle“. Per liepos pabaigoje vykusį JAV viceprezidento Maiko Penso vizitą Taline buvo pabrėžta, kad Vašingtonas ištikimai laikysis NATO sutarties 5-ojo straipsnio visų sąjungininkų atžvilgiu. Lietuvos karinės pajėgos šiuo metu yra padidintos karinės parengties, atostogaujantys kariškiai gavo įsakymą neišvykti iš šalies ir laikytis arčiau savo karinių dalinių tam, kad per trumpiausią laiką jie galėtų stoti ginti valstybę.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
