Naujasis Seimas pirmą kartą „užkibo“ balsuodamas už pagalbinio apvaisinimo įstatymą, dėl kurio daugybę metų virė batalijos ir kuris turėjo įsigalioti nuo sausio. Dalis Seimo narių tikėjo, jog balsuoja ne už konservatyvųjį, neleidžiantį šaldyti embrionų, kurį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o už prezidentės pateiktąjį, liberalesnį. Tačiau po balsavimo paaiškėjo, kad parlamentarai priėmė konservatyvųjį variantą. Atsitokėję daug Seimo narių pripažino nebesusigaudę, už kurias pataisas „spaudė mygtukus“ ir taip skaudžiai nuvylė vaikų susilaukti negalinčias šeimas.
Po balsavimo rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis ir šios partijos frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis ramino parlamentarus – jis pateiks įstatymo pataisas, leidžiančias šaldyti embrionus, bet draudžiančias juos eksportuoti.
Antrą kartą Seimas „suklupo“ balsuodamas už Civilinio kodekso (CK) pataisas, įteisinusias atlyginimo už patirtą žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo reglamentavimą. Šiuo metu galiojančiame CK yra įtvirtinta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Tačiau nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebūtų taikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.
Išsamiau apie tai GR
