– Ar grįžus po motinystės atostogų sunku buvo įsivažiuoti į darbus?
– Visiškai atitrūkti nuo darbų nepavyko, nes natūralu, kad tokiam darbe atitrūkti neįmanoma – domiesi, kaip vieniems ar kitiems sekasi, panagrinėji teisės aktų pakeitimus. Gal tik administracinės naštos nebuvo… Galėjau džiaugtis kitų darbais.
Galima sakyti, tik dabar pagaliau susidėliojau viską į stalčiukus, susistygavau matymą, kryptingumą, sudėliojau prioritetus.
Daug eita, kalbėta su bendruomenėmis, kokie finansiniai lūkesčiai, nes biudžetiniai metai prieš akis – ką tęsim, ką naujo darysim. Pirmosiomis darbo dienomis, patikėkit, tikrai buvo ką veikti.
– Ar džiugiai Jus, grįžtančią į darbus, pasitiko kolegos darbe, galų gale, tie patys seniūnijos gyventojai?
– Kolegos pasitiko su armonika – net suglumau. O šiaip galiu atsakyti žmogiškai, kad niekas negyvena kažkokių žmonių atėjimais, išėjimais į darbą. Ar nuo to jūsų gyvenime, šeimoje kažkas keičiasi? Kam analizuoti dalykus, kurių neverta personalizuoti. Pajuokausiu: na, kas ta seniūnė, kažkokia ciocia, gerai, kad ji grįžo, ir ką? Kiekvienas žmogus gyvena savo gyvenimą, su savo džiaugsmais ir vargais. Galų gale, juk prie akių tau gali sakyti vienaip, už akių – kitaip.
– Kokiomis nuotaikomis gyvena Obelių seniūnija?
– Darbingomis. Medžių genėjimas, malkų ruošimas… Baigėm tvarkyti ežero pakrantę, kad pavasarį visa ji būtų švari ir graži. Svarbiausia, kad geri orai leidžia tuos darbus nusidirbti. Vienas iš prioritetų, mano akimis, – itin tvarkingos kapinės. Ne tik pagrindinės, bet ir kaimiškosios. To ir siekiame.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Ger.Seniune,kodel Obeliuose plevena ukrainietiska veliava?kur dingo Lietuvos?
,,Baigėm tvarkyti ežero pakrantę”…-tai kad ,, Obelių ežero pakrantės sutvarkymas” projektą vykdė obelių bendruomenė ,o prisidėjo l.e.p. seniūnas Vytautas Stakys. O kokio ežero pakrantę tvarkė seniūnė Šinkūnienė??
Iš kapinių vagiamos ,ne tik žvakės ir gėlės ir akmenukų skalda.Kažką darykite seniune.