Ši Žolinė kiek kitokia, nes bažnyčiose privalomu atributu vėl tapo veido kaukės. Į šį reikalavimą tikintieji pasižiūrėjo rimtai ir atsakingai, tad tie, kurie šventės akimirkas įsiamžino mobiliaisiais telefonais, tikriausiai ateityje galės pasididžiuoti išskirtiniais kadrais. Jos nesukliudė nei jauniems, nei pagyvenusiems aktyviai jungtis prie procesijos.
Baigiantis šv. Mišioms, jas aukojęs kun. mgr. Aivaras Kecorius dėkojo nuolat besirūpinantiems Onuškio bažnyčia, pašventino atneštus žolynus ir vaisius, palaimino žmones. Pasak dvasininko, pasitarus su parapijos aktyvu, šįmet atlaidus nuspręsta švęsti kiek kukliau: po šv. Mišių apsiriboti jaunosios arfininkės Giedros Julijos Tutkutės koncertu ir tautodailininkės Irenos Stasikėlienės paveikslų paroda, o agapę atidėti kitam kartui. Tačiau bendravimo apribojimai, būtinas veido kaukių dėvėjimas nesugadino atlaidų iškilmingumo, nes šv. Mišiose giedojo svečiai – Utenos Kristaus žengimo į dangų parapijos moterų ansamblis, o vargonavo maestro Osvaldas Macijauskas.
Šiuo metu kiek neįprastai iš vidaus atrodo medinė Onuškio bažnyčia, mat vietomis per nuardyto tinko sluoksnį šviečia rąstai, dešinėje pusėje sienos fragmentai pažymėti „stop“ juostomis. Apžvelgdamas metus nuo vienų atlaidų iki kitų, kun. A. Kecorius pasidžiaugė, kad per pandemiją Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas nesustabdė šių maldos namų remonto darbų projekto, jie eina į pabaigą. Kada medinė bažnyčia bus remontuojama, priklausys nuo šio mecenato ir įvairių aplinkybių, o „stop“ juosta pažymėtoje sienoje atidengtas po tinku rastas ankstyvasis sienų dekoras.
