„Grimas mano gyvenime atsirado šį rugsėjį, kai įstojau į Rokiškio profesinio mokymo centrą visažo-grimo profesiją. Patirties neturėjau, nors piešti sekdavosi, bet nemaniau, kad su tuo siesiu savo gyvenimą. Mane ypač įtraukė grimo subtilybės, o kai pamačiau, kad sekasi ir sulaukiau palaikymo – pradėjau dar labiau gilintis į mokslus, pirkti įvairias priemones ir mąstyti apie verslą.
Dažniausiai tenka piešti vaikų teminiuose gimtadieniuose, privačiose šventėse, teko piešti ir Rokiškio pagrindinėje mokykloje. Vaikams tai labai patinka, tai puiki galimybė tapti mėgstamu personažu ar gyvūnu. Atšilus orams planuoju savo paslaugas pasiūlyti miesto šventėse, mugėse. Sulaukiau ne vieno prašymo atlikti „body art“ (kūno tapyba) fotosesijoms ar teminiams vakarėliams. Ruošiausi Lietuvos kūno tapybos čempionatui, deja, jis buvo atšauktas dėl pandemijos“, – pasakoja R. Pigagaitė.
Anot pašnekovės, naujausio jos kūno tapybos darbo tikslas – išreikšti palaikymą Ukrainos merginoms ir moterims.
„Idėja kilo dėl įvykių Ukrainoje. Esu prisidėjusi ir prie humanitarinės pagalbos ukrainiečiams, pirkusi daiktus Ukrainos vaikams, taip pat esu pareiškusi norą nemokamai užimti čia atvykusius karo pabėgėlių vaikus. Norėjau prisijungti prie solidarumo akcijos ir per kūrybą, palaikyti Ukrainos moteris, motinas, nes ir mes esame moterys, motinos ir visa širdimi kartu su jumis.
Ką ir kaip piešiu, žinojau iš anksto, prieš porą savaičių. Nors viziją turėjau, eskizus braižiausi, vos pradėjusi piešti nuomonę pakeičiau ir pradėjau tapyti iš spontaniškos idėjos. Dažydama modelį užtrukau apie penkias valandas, bet laikas tiesiog praskriejo, nes palaikė klasiokai, mokytojai“, – tikina pašnekovė.
Nors socialiniuose tinkluose jos darbas sulaukė jau daugybės „patiktukų“, pasidalinimų ir teigiamų komentarų, R. Pigagaitė išlieka savikritiška.
„Visada gali būti geriau, nenustoju kritikuoti savęs, bet svarbiausia ne tai, svarbiausia – ką norėjau perduoti šiuo darbu, ir rezultatu esu labai patenkinta. Nuostabaus grožio modelis, profesionalus fotografas ir gėlių lankelis, pagamintas Daivos gėlių salone, labai prisidėjo prie to rezultato.
Manau, kad vienos nuomonės apie šį darbą nebus ir tai puiku. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Siūlyčiau į tai pažvelgti teigiamai, kaip į palaikymą Ukrainai. Šiuo metu jai reikia ne tik finansinės paramos, dauguma žmonių palaikymą išreiškia ir kitaip: šūkiais ar vėliavomis socialiniuose tinkluose, įvairia Ukrainos atributika ir pan. Mes tai atskleidėme per kūno meną“, – tikina R. Pigagaitė.
Modeliu buvusi Ž. Vaičionytė irgi džiaugiasi nuveiktu darbu.
„Laikas besiruošiant tapymui neprailgo, tai ne pirmas kartas, kai esu „paišoma“, tad žinojau, ko tikėtis. Palaikau Ukrainą ir jos žmones. Labai džiaugiuosi mūsų darbo rezultatu ir tuo, kad galėjau prisidėti prie šios idėjos“, – pasakoja Ž. Vaičionytė.
Na mano akimis žiūrint tai pasityčiojimas ,o ne palaikymas.
Siulyciau prasiplauti akis ir lysti toliau i tamsu kampeli. Saunuoles merginos!