„Vilką sumedžioti – loterija. Šįkart man labai pasisekė. Vilkas pabėgo nuo kitų medžioklių ir atsidūrė mano zonoje. Krito patelė, 40 kg svorio. Per penkis dešimtmečius medžioklių į vilką šoviau gal šešis kartus. Buvo, kad taikiausi aš, o vilkas krito nuo kito medžioklio. Šūvio autorius tas, kurio kulka paskutinė. Šis kartas man buvo sėkmingas. Kailį išdirbsiu ir paliksiu vaikams, anūkams, kad žinotų, jog senelis sumedžiojo vilką“, – šmaikštavo P. Blažys.
Per šią medžioklę jis pastebėjo pavojingai pasikeitusį vilkų elgesį. Medžiotojai žinojo, kad girioje yra mažiausiai du vilkai. Tą patvirtino neseniai iškritusiame sniege paliktos plėšrūnų pėdos. „Vyko varymas per du kvartalus. Raudonai vilkintis varovas surėkė, kad pro pat jį prabėgo vilkas tiesiai į medžiotojų liniją. Vilkai anksčiau bijodavo raudonos spalvos, o dabar nebebijo, bėga tiesiai į raudonai vilkintį žmogų“, – stebėjosi pakitusia plėšrūnų elgsena patyręs medžiotojas.
P. Blažio nuomone, perdėtas vilkų mylėjimas žmonėms gali labai brangiai kainuoti. Plėšrūnų gaujos sparčiai didėja, stinga ėdesio, todėl vilkai agresyvėja: drąsiai eina į sodybas, jų kiemus, prie fermų. „Grupelė politikų stoja už vilkus, vilkų gynėjai neatsižvelgia į žmonių patiriamus nuostolius ir baimes. Mūsų medžioklės plotuose esančioje Pandėlio girioje nebeaptikome nei elnių, nei stirnų pėdsakų. Vilkai kitus žvėris išnaikino arba išvaikė. Vilkų populiaciją būtina mažinti, kitaip kils didelis pavojus ir žmonėms. Kas žino, ko miške tikėtis iš vilko? Pavojus didelis. Ypač jei jis sergantis, sužeistas ar alkanas. Įsitikinom, kad vilkas žmogaus nebebijo“, – nejaukius pastebėjimus išsakė P. Blažys.
Per šį vilkų medžioklės sezoną rajono medžiokliai jau sumedžiojo 7 vilkus. Iš viso šalyje leista sumedžioti 110 vilkų.
Gaila vilko..