Svarsto kreiptis į teismą
„Viskas dėl jos, šmikės, kaltės“, – dar kiek įmanoma taktiškai patirtą finansinį nuostolį apibūdino rokiškėnas.
Sutartyje su nuomininke, anot jo, buvo numatyta, kad už buto nuomą ir komunalines paslaugas būtų atsiskaitoma kiekvieną mėnesį, nuo 10 iki 20 dienos.
Pašnekovas pasakojo, kad po pavasarį atliktos kelio operacijos jam buvo paskirta reabilitacija ilgesniam laikotarpiui. Kaip tik tomis dienomis nuomininkė turėjo susimokėti. Jis teigė keliskart skambinęs moteriai sutartyje nurodytu telefonu, bet ši neatsiliepė į jo skambučius. Sunerimęs buto savininkas, sužinojęs, kur moteris dirba, kreipėsi tiesiai į darbovietę. „Įmonė nemaža, tad net kelis kartus kreipiausi į administratorių, kad praneštų jai, jog su manimi susisiektų. Deja, niekas man neperskambino“, – dėstė Bronius.
Nuomininkė ir toliau sau gyveno, tačiau nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas nemokėjo, o Broniaus kantrybė seko. Per penkis mėnesius, vyras skaičiuoja, iš viso jam moteris nesumokėjo 648 eurų. „Per visą tą laikotarpį, ką girdėjau, tai tik jos pažadus. Vienąkart žada, kad susimokės, kai gaus algą, kitąkart – kad atvyks pas mane ir perduos pinigus… Ir taip pasaka be galo“, – sako Bronius, dėl susikaupusios skolos kreipęsis į policiją, darkart kreipęsis į darbdavį, bet, kaip pats teigė – bergždžiai.
Didžiausias viltis skaitytojas tvirtino dėjęs būtent į moters, kuri nuomojosi jo butą, darbdavį. „Įmonės direktoriui asmeniškai į rankas įteikiau pareiškimą-kreipimąsi dėl jo vadovaujamos bendrovės darbuotojos skolų. Vis tikėjausi, kad pašnekės su ja, sudrausmins ir bus rezultatas. Bet taip išeina, kad jie užstojo savo darbuotoją. Be galo pikta, kad aš, pensininkas, turintis negalią, ją dirbančią turėjau išlaikyti, o ji, matydama, kad ja pasiklioviau, tiesiog parazitavo“, – apmaudo neslėpė Bronius.
Galiausiai, su kviestine pagalba, pakeitus buto durų spyną, moterį pavyko iškraustyti. Kaip paaiškėjo vėliau, pasak jo, ši moteris tokiu būdu už dyka kurį laiką gyveno ir dar vienos rokiškėnės bute. Bronius svarsto kreiptis į teismą, kad susigrąžintų jam nesumokėtus pinigus.
Advokato Mindaugo Beinaravičiaus komentaras:
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Būsto nuomos sutartis gali būti sudaroma tam tikram terminui arba ji gali būti neterminuota, t. y. kai tokios sutarties sudarymo terminas nenumatomas. Neterminuota nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma žodžiu, tačiau terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Tačiau siekiant tarp šalių išvengti ginčų dėl sandorio sąlygų bei jo vykdymo, patartina nuomos sutartį sudaryti raštu ir aiškiai nurodyti sutarties sudarymo sąlygas, t. y. išnuomojamų patalpų adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, plotą, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygas, nuomos mokesčio dydį ir šio mokesčio mokėjimo terminus, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarką ir t. t. Esant aiškiai rašytinei nuomos sutarčiai eliminuojama (arba iki minimumo sumažinama) ginčų dėl sutarties sąlygų kilimo galimybė, o esant ginčui dėl sutarties vykdymo, gerokai lengviau nustatyti sutarties sąlygų vykdyto tinkamumą ar pažeidimą.
Daugiau „Gimtajame…“
