– Kas pernai pavyko ir kas nepavyko? Kuo pavykusiu kaip meras džiaugiatės labiausiai ir dėl ko nepavykusio liūdite? Ir kokie tikrai išskirtiniai projektai Rokiškio laukia naujais metais?
– Nepavyko užbaigti stadiono rekonstrukcijos dėl lietingos vasaros ir papildomų darbų. Bet tikiuosi pavasaris bus geras ir visi darbai bus sėkmingai užbaigti, turėsime dar vieną naują ir šiuolaikišką sporto ir laisvalaikio erdvę. Nepavyko paskelbti naujos muzikos mokyklos architektūrinės idėjos konkurso, tačiau tai padarysime netrukus. Labai liūdna dėl užstrigusios darželių atnaujinimo programos, tačiau iš Vyriausybės turiu pažadą, jog šiai programai bus skirta daugiau lėšų ir projektai pasistūmės į priekį jau šiais metais.
Praėjusiais metais labai daug darbo įdėta ir į projektavimą, dokumentacijos paruošimą šių metų darbams. Tai bus rezultatas, kuris pasimatys būtent šiemet. Esu dėkingas savivaldybės administracijai už darbą, kuris pernai nors ir nebuvo matomas, tačiau buvo labai sudėtingas ir svarbus.
O šiais metais iššūkių tikrai netrūks. Socialinės paskirties pastatų statybos Aušros, Juodupės, Pandėlio gatvėse. „Bravoro“ rekonstrukcija, Rokiškio ir Salų dvarų parkų, Ąžuolų gatvės pertvarkymas, takų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, „Bajorų dviračių tako“ atnaujinimas, Respublikos, Pandėlio gatvių ir kitų takų atnaujinimai, gatvių asfaltavimas ne tik mieste, bet ir kaimiškose vietovėse. Romuvos gimnazijos ir J. Tūbelio progimnazijos pastatų renovacija ir daug kitų smulkesnių projektų visame rajone.
– Skelbiama, kad nuo naujųjų metų nebelieka subsidijų įmonėms, kurios įdarbina negalią turinčius žmonės. Gal turite informacijos, kiek šitie pasikeitimai palies Rokiškį? Iki šiol daugiausia negalią turinčių žmonių rajone įdarbindavo „ Rokiškio aina“.
– Šių dotacijų jau nebėra nuo 2025 m. sausio 1 d. dar praėjusios Vyriausybės dėka. Tačiau UAB „Rokiškio aina“ iki šiol išsaugojo visus darbuotojus su negalia ir tebeturi socialinės įmonės statusą. Už tai esu dėkingas ir labai gerbiu įmonės direktorių Virginijų Gudonį. Kaip bus šiais metais dar nežinau. O mes, savivaldybė, ieškosime bendradarbiavimo galimybių su šia įmone, kad nereikėtų mažinti darbuotojų skaičiaus žmonių su negalia sąskaita.
– Vos paviešinot, kad bus tvarkoma „juodąja dėme“ vadinama sankryža atvažiuojant nuo Kamajų, jau pasipylė komentarai, kad jokiu būdu nereik ten siaurinti, būtina daryt žiedą ir nešvaistyt pinigų du kartus tvarkant. Ar pritariate rokiškėnų pasiūlymams?
– Jau ne vienerius metus dedame daug pastangų, kad tos sankryžos ir visas ruožas būtų pertvarkyti. Tai nėra savivaldybės kelias. Tik dabar, pasikeitus vadovybei Susisiekimo ministerijoje ir ViaLietuva, mus išgirdo. Atsižvelgta į mūsų prašymus imtis priemonių dėl avaringumo mažinimo. ViaLietuva atsiuntė pirminį savo matymą kaip tai galėtu būti padaryta skubiai, t.y. 2026 m. Mes tą informaciją ir pateikėme visuomenei, susipažinimui ir galimybei išsisakyti. Mano ir savivaldybės pozicija tokia pati kaip ir daugelio – tose sankryžose būtina įrengti žiedines sankryžas. ViaLietuva patikino, kad jų planas yra taip pat toks, tačiau tai pagal prioritetinį sąrašą planuojama padaryti per 5-6 metus. Dabar bus pertvarkytos juostos, suvienodintas kelio plotis, atnaujinta visos atkarpos danga. Savivaldybė prie šio pertvarkymo prisidės įrengdama apšvietimą. Planuojame tai padaryti nuo pat Panevėžio gatvės, per viaduką iki sankryžos į Kamajus ir Obelius. Šiuo metu skaičiuojame kiek tai galėtų kainuoti ir ar galėsime tai padaryti per vienerius ar dvejus metus. Tai, kas bus padaryta 2026 m., neužkirs kelio ateityje įrengti žiedines sankryžas ir nebus pinigų švaistymas. Saugumas ir gyvybės yra svarbiau už visus pinigus. Esu dėkingas už išsakytas nuomones ir ateityje būtinai informuosime apie ViaLietuva planuojamus darbus.
– Kokia Jūsų nuomonė apie valdančiųjų svarstymus nugnybti lėšų nuo gynybos ir skirti jų dalį provincijos keliams remontuoti?
– Pirma: anksti apie tai kalbėti, palaukime kol bus oficialiai paskelbti prioritetai. Antra: kelių, tiltų būklė ir mobilumas bus labai svarbu tiek karinės technikos ar kitos įrangos pergabenimui, tiek ir civilinėje saugoje – greitas evakuacijos maršrutų atvėrimas, pravažumas specialiosioms tarnyboms ir pan. Ir trečia: mes taip pat nusipelnėme važinėti geresniais keliais, kaip važinėja didmiesčių gyventojai.
– Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas nuo naujųjų metų renkasi būti tarybos nariu ir palieka savivaldybės žinion perduodamą įstaigą. Kokioms dar įstaigoms, be šios, ieškot vadovų ir ar sunku surasti tinkamą?
– Visos vadovų atrankos vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip ir minėjote, artimiausias konkursas – sausį-vasarį. Skelbsime konkursą į Skemų socialinės globos namų direktoriaus vietą. Toliau apie visus konkursus pagal poreikį skelbsime viešai.
– Rokiškio socialinių paslaugų centrui prieš naujuosius trūko kone pusė milijono eurų. Ar darbo grupė išsiaiškino priežastis, kodėl taip nutiko?
Pasakysiu labai atvirai. Nėra čia jokios tragedijos ir „dangus negriūva“. Nereikia užkibti ant opozicijos kabliuko. Įstaiga dirba pirmus kalendorinius metus po dviejų įstaigų sujungimo. Tvarkant buvusios įstaigos paliktus buhalterinės apskaitos galus metų eigoje paaiškėjo 160 000 eurų įsiskolinimai ir įsipareigojimai, kurie naujai įstaigai nebuvo žinomi formuojant biudžetą. Be to buvo padidinti atlyginimai socialiniams darbuotojams, dėl ko papildomai reikėjo dar 170 000 eurų. Likusi dalis buvo suplanuota mažiau, nes turėjome tikslą daugiau paslaugų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms. To nepavykus padaryti pilna apimtimi, ta suma perkelta socialinių paslaugų centrui. Tad niekam atlyginimų nepritrūko, už visas paslaugas atsiskaityta. Įstaiga veikia gerai už ką esu dėkingas tiek direktorei Elonai Adomavičienei, tiek visai administracijai, tiek ir visiems socialiniams bei kitiems darbuotojams. O darbo grupę aš sudariau tam, kad įvertintų pirmus darbo metus ir ką galima būtų tobulinti ateityje. Ta informacija reikalinga tiek man, tiek įstaigos vadovybei nustatant ateinančių metų užduotis. Nežinau kas ir kur pasakė klaidingą informaciją mano atostogų metu apie tą darbo grupę.
– Ne kartą sakėte, jog kad dabartinė vyriausybė atvėrė duris regionams ( gal tik LSDP kontroliuojamoms savivaldybėms?) galite tartis, važiuoti į ministerijas, nesate vieni su problemomis. Ką konkretaus be muzikos mokyklos jau susitarėte ne idėjų ar pritarimų lygyje?
– Ir dabar tą patį galiu pakartoti. Tik nepamirškite, kad dabartinė Vyriausybė ir Seimas dirba pagal praėjusios kadencijos patvirtintą biudžetą, kuris buvo orientuotas daugumoje tik į didmiesčius. Kalbate apie išskirtinumą. Pateiksiu vieną pavyzdį. Praėjusi Vyriausybė patvirtino asfaltuotinų kelių sąrašą. Pirmas dešimtukas: devynios savivaldybės kontroliuojamos, kaip sakote, konservatorių ir liberalų. Kai kuriose net po du kelius. Sutapimas? Vargu. Ar norėtumėte, kad Lietuva būtų tvarkoma tokiais principais? Aš ne. Todėl man nesuprantamas klausimas apie susitarimus.
Visas pokalbis – pirmame metų numeryje sausio 6 d.
