Kelionėje sustota prie kiekvieno Baltijos keliui skirto paminklo ar kryžiaus; istorinės kelionės tikslas – nufilmuoti kiekvieno rajono ir miesto žmonių stovėjimo vietas Baltijos kelyje.
Kelionės tikslas
Rugpjūčio 19 d. apie 7 val. į kelią – istorinį žygį – leidosi muziejininkai Valius Kazlauskas, Diana Meškauskienė, Sąjūdžio dalyviai Leonas Jankauskas su žmona Nida, jaunimo atstovas – Rokiškio Romuvos gimnazijos abiturientas Kernius Driskius ir operatorius Darius Baltakys. Vilniaus Katedros aikštėje jie susitiko su 1989-ųjų Baltijos kelio vienais iš organizatorių Angonita Rupšyte ir Arūnu Grumadu, ir visi pajudėjo tuo pačiu keliu, kuriuo prieš 37 metus driekėsi žmonių grandinė.
Jau yra sukurtas D. Baltakio filmas „Rokiškėnai Baltijos kelyje“. Ir štai išsikeltas naujas tikslas – dokumentiniu filmu apžvelgti ir įvertinti Baltijos kelią jo 37-ųjų metinių proga, papasakoti apie kiekvieno rajono ir miesto žmonių stovėjimo vietos Baltijos kelyje žymenis.
Kelią įveikti nebuvo lengva
Tai absoliučiai rokiškėnų iniciatyva. Kelionės idėją kelerius metus svarstė L. Jankauskas ir V. Kazlauskas, o detales imta dėlioti kartu su A. Rupšyte, dalyvavusia šiemet minint 1941 m. Juodupės tragedijos datą.
Išsikelta užduotis nebuvo lengva: Baltijos kelyje miestams ir rajonams buvo skirta po 2–5 km. Tad sustoti teko dažnai, kelionė užsitęsė. Jau visai vakarėjant buvo pasiekti Saločiai – pasienis su Latvijos Respublika, o į Rokiškį sugrįžta apie 21 val.
Kelias iš Katedros aikštės
Katedros aikštėje A. Grumadas ir A. Rupšytė papasakojo Baltijos kelio organizavimo ypatumus, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio detalių derinimą su Latvijos tautos frontu („Tautas fronte“) ir Estijos liaudies frontu („Rahvarinne“). Iš Katedros aikštės matyti ir istorinė Sąjūdžio būstinė, patekusi į D. Baltakio filmo kadrus.
Išsaugotas sąrašas, jame nurodyta, kuriame kilometre ir kas jungėsi į grandinę. Atkarpa nuo Gedimino bokšto iki Katedros buvo skirta gediminaičiams, kudirkaičiams, skautams. Nuo Katedros iki Žaliojo tilto – tremtiniams, nuo Žaliojo tilto iki Pedagoginio instituto – besimokančiam jaunimui, toliau iki Ukmergės ir Ateities sankryžos – medikams ir pedagogams, iki Ukmergės–Ateities bei Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžos – tautinėms bendrijoms, toliau jungėsi į grandinę institutai, valdybos, Vilniaus rajonas, Šalčininkų, Mokslo akademija, aukštosios mokyklos, trestai, Darbininkų sąjunga ir „Labora“, Birštono, Prienų rajonai…
Sustota prie „Laisvės sienos“, kurioje įmūrytos ir L. Jankausko, jo žmonos ir sūnaus Tomo vardinės plytos. Nufilmuoti žymenys, kryžiai ir paminklai, apie kurių kiekvieną turėjo ką papasakoti A. Rupšytė, puikiausiai prisimenanti, kada kas buvo statyta, perstatyta ar restauruota.
115–116 kilometrai
Rokiškėnai Baltijos kelyje stovėjo Vilniaus–Panevėžio automagistralės 299–302 km. Taip buvo pagal senąjį žymėjimą. Tiesa, automagistralė, L. Jankausko prisiminimais, dar tik buvo statoma. Dabartinė Baltijos kelio Rokiškio atminimo ženklo vieta – 115 km. Prieš Rokiškį stovėjo Zarasai, už – Kupiškis.
Baltijos kelio 25-mečio proga rokiškėnai pastatė akmeninį žymenį iš jų pačių suneštų riedulių, o jo geležinį kryžių nukalė kalvis Rolandas Kriaučiūnas. Senasis rokiškėnų Baltijos kelio medinis kryžius, darytas Jurijaus Prokopovo, buvo atgabentas į Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose kiemą, restauruotas to paties meistro, stovi iki šiol.
Išlikęs įspūdis
Paminklų Baltijos kelyje yra apie 100. Ypatinga vieta – prie Pasvalio, Maliupių kaimo teritorijoje, esantis Baltijos kelio kryžių slėnis. Jo istorija prasidėjo dar 1989 m. rugpjūčio 23-iąją: čia Pasvalio, Joniškėlio, Pakruojo, Kretingos, Akmenės ir Mosėdžio žmonės pastatė pirmuosius kryžius. Slėnio centre iš akmenų buvo sumūrytas Laisvės aukuras. Dabar slėnyje yra 14 kryžių. Paminklų neturi vos kelios vietovės: Pagėgiai, Rietavas, Tauragės, Šilalės, Kelmės ir Kaišiadorių rajonai.
„Kas paliko didžiausią įspūdį šiandienos Baltijos kelyje?“ – teiravomės L. Jankausko. „Tai, kad praėjus beveik keturiems dešimtmečiams Baltijos kelyje tebestatomi paminklai. Kelias gyvas tol, kol apie jį pasakojame ir saugome jo ženklus“, – sakė jis. Ko gero, tai ir yra vienas svarbiausių šios kelionės atradimų – Baltijos kelias nesibaigė 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją.
Planuose – įveikti latviškąjį ir estiškąjį Baltijos kelią. L. Jankausko žiniomis, šiose šalyse paminklai nėra taip gausiai statomi.
Rita BRIEDIENĖ
