– Kaip žmogaus organizmą veikia itin žema oro temperatūra (-20–30 laipsnių šalčio)?
– Kai temperatūra krinta ar kyla palaipsniui, organizmas adaptuojasi – apsipranta, tuomet nebe taip baisu ir -20 ar -30°C. Apskritai, žmogaus organizmas pajėgus priprasti ir išgyventi gerokai žemesnes temperatūras, tarkim, Sibire gali būti ir -50°C, bet žmonės ten sėkmingai gyvena. Tiesa, kur kas svarbesnė ne reali, o vadinamoji jutiminė temperatūra, kai sumuojasi temperatūros, drėgmės ir vėjo poveikis (ir nuo realios ji gali skirtis 5-iais ar net 10-ia laipsnių). Kuo didesnė drėgmė ir kuo stipresnis vėjas, tuo labiau juntamas šaltis, tuo greičiau galima nužvarbti ar nušalti galūnes, peršalti.
– Ką patartumėte vaikams ir suaugusiems šaltu oru, kad šaltis nepakenktų sveikatai?
– Ne veltui sakoma – nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga (ir apavas). Tikrai nepasakysiu nieko naujo – drabužiai turi būti pralaidūs orui, „kvėpuojantys“, tinkamo dydžio, velkami keliais sluoksniais. Viršutinis drabužis – neperpučiamas vėjo. Batai – pakankamai storu padu, pašiltinti, laisvesni, kad nespaustų kojų. Šaltu oru lauke reikia judėti – žiema nėra laikas sėdėti ant suoliuko. Rekomenduojama prieš einant į lauką ištepti veidą riebiu kremu (ypač vaikams), kad vėjas nenugairintų, kad nenušaltų veido oda. Vežamas vežimėliu ar rogėmis vaikas turi būti rengiamas šilčiau, negu einantis pats. Nepamirškime kepurių, gerų pirštinių – vaikams geriausios tos, kurios ilgai neperšlampa – kaip gali džiaugtis žiema, neliesdamas sniego, neįgriūdamas į pusnį?
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
