Septintasis aprašo punktas, dėl kurio ir kilo diskusijų, skelbia: „Maršrutas gali būti naikinamas arba keičiamas (trasa, dažnis, laikas, transporto priemonių talpa), jei juo per mėnesį važiuoja vidutiniškai 10 (arba mažiau) keleivių (vidurkis skaičiuojamas ne mažiau kaip paskutinių 3 mėnesių).“
Rajono tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė siūlė, kad tiek uždarant, tiek keičiant maršrutus būtų tariamasi su seniūnaičiais, šaukiama jų išplėstinė sueiga. „Kai atidaromi nauji maršrutai, į seniūnaičių sueigą kreipiamasi, bet kai naikinami ir keičiami, staiga jų nebereikia. Tokį precedentą mes turėjome šių metų pavasario–vasaros laikotarpiu, kai buvo naikinamas Jūžintų maršrutas. Kad būtų aiškiau visiems, turi atsirasti apraše prievolė apie planuojamus pasikeitimus pranešti seniūnaičiams, reikia rimtai žiūrėti į šiuos institutus.“
Šią idėją palaikė politikės bendražygiai. Jie kalbėjo apie būtinybę užtikrinti demokratiją, išgirsti vietos bendruomenių balsą, sužinoti jų poreikius; apie būtinybę kiekvieną atvejį apsvarstyti vietos seniūnaičių sueigoje, kuris, beje, galutinio sprendimo teisės neturės, bet bent jau galimybę išsakyti savo lūkesčius ir poreikius; akcentuota, kaip svarbu įtraukti žmones į sprendimų priėmimus, o ir savivaldybei turėti galimybę, pasitelkus seniūnaičius, žinoti tikrąją situaciją, išdėstytą „juodai ant balto“.
Galiausiai po pasisakymų posėdžiui pirmininkavęs rajono merą laikinai vaduojantis Vytautas Saulis paskelbė sprendimo projektą: „Dėl numatomo maršruto naikinimo rajono meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius raštu informuoja seniūnijų seniūnaičius ar vietos bendruomenę.“
Būtent už tokią formuluotę balsuota vienbalsiai.
