Skemų socialinės globos namai: kas dega ant įsiplieskusio skandalo aukuro? (Papildyta)

Klausimų – daug, atsakymų – ieškoma

Rugsėjo 8 d. „Gimtasis…“ rašė, jog planuoto patikrinimo į Skemų socialinės globos namus atvykę Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai (ŽTB) viename kambarių rado už sumontuotų grotų užrakintą sunkios psichikos nepakaltinamą gyventoją, iš Klaipėdos rajono atvežtą trisdešimtmetį vyrą. Pirminiais duomenimis, už grotų gyventojas galėjo būti laikomas apie dvi savaites. Dėl įvykio kreiptasi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės suvaržymo, įstaigos direktorius Gintaras Girštautas mėnesiui nušalintas nuo pareigų, vadovauti laikinai patikėta Zarasų socialinės globos namų vadovui. ŽTB vadovas Vytautas Valentinavičius su komanda Skemuose dirbo visą savaitę, nes, kaip žurnalistams per spaudos konferenciją sakė, šioje įstaigoje yra ir daugiau nerimą keliančių įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimo. Į globos namus aiškintis situacijos atvyko SADM pareigūnai, įkandin jiems – Darbo inspekcijos, profesinės sąjungos atstovai…

Po skandalo kilo daug klausimų. Ar įgimtos psichinės negalios agresyvus vyras, keliantis realų pavojų sau, kitiems namų gyventojams, darbuotojams ir įstaigos turtui, apskritai gali gyventi globos namų tipo įstaigoje, kurios globotiniai, jeigu tik leidžia sveikatos būklė, laisvai vaikšto teritorijoje? Jeigu agresyvaus gyventojo laisvės negalima suvaržyti, kaip užtikrinti kitų gyventojų, darbuotojų saugumą, teises ir laisves? Kiek socialinių darbuotojų tenka šioje įstaigoje gyvenantiems psichikos negalios žmonėms, ar įstaiga dirbtinai netaupo šių darbuotojų sąskaita? Kodėl ilgametis jos vadovas, rajono tarybos narys G. Girštautas, nors pripažinęs vadovybės prastą kontrolę, atsakomybę dėl incidento bando suversti globos namų socialinei darbuotojai?

Psichologinė aplinka – tragiška

Taip apie darbo aplinką Skemų socialinės globos namuose sakė socialiniams darbuotojams dabar vadovaujanti Daiva Kaupienė. „Labai sunki atmosfera, darbuotojai ir gyventojai apimti streso. Daug darbuotojų, tarp jų ir aš, gauname grasinančių žinučių, jose – pažadai susidoroti, „linkėjimai“ nudvėsti, o direktorius „svolačius“ ir dar baisiau… Baugu išeiti į gatvę, toks jausmas, kad žmonės į mus žiūri kaip į kenkėjus. Padažnėjo įstaigos gyventojų artimųjų skambučių, teiraujasi, kaip čia mums sekasi. Ir policijos vizitų padažnėjo, ypač vakarais. Kažkas bendruoju pagalbos telefonu praneša apie žmogaus teisių pažeidimą, pareigūnai atvažiuoja, prikelia gyventojus iš miego, fotografuoja ieškodami galimo smurto, tikrina, ar guli nelaimingas… Dabar gyventojai mus gali šokdinti, įtikėjo, kad gali išeiti ir gyventi kur tik nori. Jie įsivaizduoja, kad mes juos čia per prievartą atsivežėm. Vienas neveiksnus gyventojas man sako: „Tu liepi man lovą pasikloti? Tuoj iškviesiu televiziją.“ Gyventojas, dėl kurio ir kilo skandalas, dabar tiesiog popinamas, kitiems nebeturime galimybių skirti reikiamo dėmesio. Kodėl niekas nepaklausė, kaip ir kur jis anksčiau gyveno. Dėl sutrikimo drabužiai ant jo kūno pabūna tik iki pusvalandžio. Vienas jo artimųjų mums pasakojo, kad jis gyveno sandėliuke, dažniausiai nuogas, ant tualeto kėdutės. Jį erzina, jei netoli yra žmogus, ima daužyti galvą į sieną, daužosi, žaloja save ir daiktus. O fizinė jėga didelė. Neseniai keturis aliumininius kibirus rankomis sumaigė. Buvimas šalia jo – didžiulis pavojus sveikatai ir gyvybei. Nežinau, ar tokios negalios žmogus apskritai neturėtų būti kitoje, specializuotoje, įstaigoje“, –  svarstė D. Kaupienė.

Pasak jos, į globos namus anonimiškai buvo iškviesta ir Darbo inspekcija, ieškojo pažeidimų, bet, darbuotojos žiniomis, jų nerado. „Taip dabar gyvename… Darbuotojai ima nedarbingumą,  gyventojai verkia, rašo prašymus, raštus ant kambarių langų kabina, prašo direktorių, kurį vadina „tėveliu“, sugrįžti. Visi kaip ant adatų, neturime realios pagalbos nuraminti paaštrėjusios psichikos gyventojus. Bandome mažinti įtampą juos veždami į mišką grybaut, prie ežero… Mes, darbuotojai, pasiprašėme psichologinės pagalbos“, – įkaitusią atmosferą apibūdino D. Kaupienė.

Ją ir kitus darbuotojus labiausia šokiravo ŽTB elgesys: „Biuro vadovas prie gyventojų mus žemino, vadino, švelniai tariant, visiškais neišmanėliais. Mūsų globojami žmonės turi tarybą, susirinko per 20 gyventojų, pastojo kelią biuro vadovui ir drebėdami iš streso prašė išvažiuoti, sakė, kad dabar jiems labai blogai. Po to visus gyventojus turėjau vesti pas medikus. Biuro vadovas mūsų net nepaklausė, kaip tokioje įtampoje dirbti… Apie, mano galva, neetišką pareigūno elgesį informuota ministerija, visą informaciją turi profesinė sąjunga, kuriai priklauso nemažai mūsų kolektyvo“, – komentavo D. Kaupienė.

Pasak jos, įstaiga yra apdraudusi visus darbuotojus, numatytos išmokos nelaimės darbo metu atveju. „Darbas su sunkios psichinės negalios žmonėmis – tikrai ne svajonių. Įstaigos gyventojų teises ginti privaloma, o kaip apginti darbuotojų teises?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Įžvelgia sistemines bėdas

Dėl incidento nuo pareigų laikinai nušalintas G. Girštautas sakė, jog jam neuždrausta su darbuotojais bendrauti, o įstaigoje po nušalinimo jis nesilanko.

„Pagal normatyvą, įsitaigos darbuotojų, nuo valytojo, santechniko iki direktoriaus, etatų skaičius gali būti dvigubai didesnis nei gyventojų (globotinių). Mūsų įstaigoje yra 360 gyventojų ir 194 darbuotojai. Tiesiogiai su gyventojais dirbančiųjų socialinį darbą santykis yra toks: 5 gyventojams 1 socialinio darbuotojo ar slaugytojo padėjėjas, o 25 gyventojams – 1 socialinis darbuotojas“, – sakė. G. Girštautas. Pasak jo, vykdoma socialinės globos įstaigų pertvarka, dalį gyventojų perkeliant į bendruomeninius namus, privertė pakoreguoti socialinių darbuotojų paskirstymą. „Dėl visuomenės baimių bendruomeniniuose namuose turėjome padidinti socialinių darbuotojų skaičių – su 10 gyventojų dirba 6 darbuotojai, tad sumažėjo jų pačiuose Skemuose. Kuo daugiau mūsų gyventojų į bendruomenę, tuo jų globa sudėtingesnė. Socialinių darbuotojų kategorijoje nebeturim nė vieno pensinio amžiaus žmogaus, nes darbas labai sunkus ir pavojingas. Kitų įstaigų (psichiatrijos ligoninės, kalėjimų ir t. t.) darbuotojams atlyginimai indeksuojami iš ligonių kasų, o mes turime indeksuoti iš savo biudžeto, kitaip darbuotojai išbėgios į kitas įstaigas“, – komentavo G. Girštautas.  II šių metų ketvirčio duomenimis, slaugytojo priskaičiuota alga – 1279 eurai, užimtumo specialisto – 1093, slaugytojo padėjėjo – 1066 (su priedais).

„Kiti globos namai, ligoninės nenori priimti sunkios psichinės negalios žmonių. Stengėmės Skemuose sukurti kuo geresnę aplinką ir pritraukti globojamųjų. Užtikrinti gyvenimo kokybę, užimtumą, užimti menais, šventėmis, pačių gyventojų koncertais. Neįgaliųjų artimieji įvertino. Klaipėdiškio, kurį priėmėme, pagal diagnozę galėjom ir nepriimti. Tačiau artimieji jau nebeturėjo, kur jį padėti. Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, kur lankiausi darbo reikalais, tokios diagnozės neįgaliesiems yra specializuotos įstaigos. Jie uždaromi visam gyvenimui. O mes privalome juos, neveiksnius ir nuolat grėsmę sau bei kitiems keliančius, integruoti į bendruomenes. Psichiatrijos ligoninės priimti sunkių psichikos ligonių nenori, dažnai palaiko tris paras, po kurių dėl gydymo pratęsimo privaloma kreiptis į teismą, ir išleidžia socializuotis. Su prierašu, kad sveikatos būklė pagerėjo. Šioje srityje, mano galva, yra sisteminių bėdų“, – problemas dėstė G. Girštautas.

Gina profsąjunga

Socialinės globos įstaigų darbuotojus jungiančiai profesinei sąjungai priklauso apie 100 Skemų socialinės globos namų darbuotojų. Dėl susidariusios kritinės situacijos įstaigoje lankėsi profesinės sąjungos atstovai. Jie pateikė situacijos vertinimą bei priežastis, kodėl panašių problemų gali kilti.

Jų pastebėjimais, Skemų socialinės globos namuose globojami asmenys, tarp kurių trečdalis turi proto ir psichikos negalią. Čia kartais apgyvendinami ir nepakaltinami žmogžudžiai bei kitus smurtinius nusikaltimus padarę asmenys, kurie po gydymo perkeliami iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės. Tokiems asmenims kyla nevaržomos agresijos priepuolių, jie smurtauja prieš darbuotojus, kitus globos namų gyventojus.

Globos namuose dirba moterys su fiziškai stipresniais ir smurtauti linkusiais gyventojais. Darbe jos patiria nuolatinį stresą, kurį dar labiau padidino dabar prasidėję įvairūs patikrinimai. Todėl daug darbuotojų šiuo metu turi laikiną nedarbingumą, o užtikrinti tinkamą socialinių paslaugų teikimą įstaigoje šiuo metu yra sunku.

Profesinės sąjungos atstovai siūlo keisti visą proto ir psichikos negalią turinčių globotinių priežiūros sistemą. Tokie globotiniai turi gyventi specialiai jiems pritaikytose patalpose, atskirai nuo kitų globotinių. Su jais turi dirbti specialiai apmokyti socialiniai darbuotojai. Būtina, kad tokiose įstaigose dar dirbtų psichologas, psichiatras ir darbuotojai, galintys užtikrinti kitų globotinių ir darbuotojų saugumą.

Popieriuose – aišku, be ne realybėje

„Gimtajam…“ pateiktuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymuose – ministerijos pozicija dėl situacijos, išprovokavusios incidentą Skemų socialinės globos namuose

– Ar gali globos namų tipo įstaiga apskritai priimti globai sunkios psichikos negalią turintį neveiksnų gyventoją, kuriam dažnai pasireiškia nevaldoma agresija?

– Taip, gali. Skemų socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti globą neįgaliems suaugusiems asmenims, kurie dėl savo negalios pobūdžio neturi galimybių gyventi savarankiškai ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Šiuose globos namuose apgyvendinami asmenys, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

– Jei globojamojo agresijos priepuolio metu negalima izoliuoti, kokiais būdais užtikrinti kitų gyventojų bei įstaigos darbuotojų teisės ir saugumą?

– Kaip elgiamasi su globotiniais agresijos atveju, nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo turi vadovautis Skemų socialinės globos namai. Įstaiga turi licenciją teikti ne tik socialinės globos, bet ir asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau įstaigos personalas pirmiausia turi suprasti, kas globotiniui gali kelti stresą, kas gali nuraminti. Tam turi būti sudaromas individualus asmens socialinės globos planas. Galbūt tai skamba kiek biurokratiškai, bet šitoks planas leidžia susidaryti vaizdą, kaip dirbti su sudėtingu klientu, kad agresijos priepuolių būtų kuo mažiau. Šiuo atveju turėtų veikti principas – kuo labiau pažinti klientą ir stengtis užkirsti kelią agresijai bei mokytis reaguoti į agresijos priepuolius. Kalbant apie reakciją į agresiją, kiekvienoje tokioje įstaigoje būtina įvertinti profesinę riziką ir apmokyti darbuotojus, kaip jiems reaguoti išskirtiniais atvejais. Jeigu reikia, darbuotojų mokymai turi būti kartojami.

 Darbuotojai pagal situaciją gali: kviesti greitąją pagalbą ar policijos pareigūnus, laikinai suvaržyti asmens laisvę fizine jėga. Gydytojo psichiatro arba psichikos sveikatos slaugytojo sprendimu galima pasitelkti sertifikuotas fizinio suvaržymo priemones arba izoliuoti agresijos priepuolį patiriantį klientą tam pritaikytoje patalpoje. Tačiau paskyrus fizinio suvaržymo priemones ar izoliavus atskiroje patalpoje klientas turi būti nuolat stebimas.

– Kaip konkrečiai globos įstaiga privalo elgtis, kai globotiniui pasireiškia nevaldoma agresija, kad išvengtų sužalojimų kiti gyventojai ir agresijos ištiktąjį tuo momentu prižiūrintis darbuotojas?

– Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvė gali būti ribojama taikant fizinio suvaržymo priemones rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis fizinio suvaržymo priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje, jeigu jam teikiama būtinoji pagalba arba siekiama apsaugoti nuo galimos žalos savo sveikatai ar gyvybei patį psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą, personalą ir kitus asmenis bei jų turtą. Fizinio suvaržymo priemones arba izoliavimą tam pritaikytoje patalpoje skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant – tokiu atveju sprendimą taikyti fizinio suvaržymo priemones tol, kol atvyks gydytojas psichiatras arba kol sutrikimų turintis asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, gali priimti psichikos sveikatos slaugytojas ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas.

 Jeigu įstaigoje globojami klientai, dėl kurių reikia priimti sprendimus laikinai suvaržyti judėjimo laisvę, įstaigos vadovybė turi užtikrinti gydytojo psichiatro buvimą arba skubų atvykimą prireikus.

 – Kiek socialinių darbuotojų etatų (įskaitant jų ir slaugytojų padėjėjus) pagal nustatytą tvarką turi tekti vienam (ar dešimčiai) sunkios psichikos negalios globotiniui globos namuose?

– Minimalus darbuotojų skaičius 10-čiai suaugusių globotinių, turinčių sunkią negalią: socialinių darbuotojų – 0,3–0,6 pareigybės; individualios priežiūros personalo arba slaugytojo padėjėjų – 3–5 pareigybės. Tačiau tai minimalus etatų skaičius, kuris reiškia, kad šių darbuotojų negali būti mažiau. Kiek konkrečiai darbuotojų dirba įstaigoje ir su kiek klientų, priklauso nuo įstaigos vadovo ir darbo užmokesčio fondo.

Reikia paminėti, kad 10–30-čiai paslaugos gavėjų numatyta po 1 slaugytojo pareigybę, o kai paslaugos gavėjų skaičius įstaigoje mažesnis nei 25, specialistų paslaugos gali būti organizuojamos nesteigiant šių pareigybių įstaigoje, bet samdant iš šalies. Gydytojo, užimtumo specialisto, kineziterapeuto, psichologo ir kitų specialistų paslaugos gali būti organizuojamos nesteigiant šių pareigybių įstaigoje.

– Pakomentuokite situaciją. Redakcijos turimais duomenimis, už sunkios psichinės negalios ir teismo neveiksniu pripažino asmens globą globos įstaiga per mėnesį gauna 770 Eur, lengvesnės psichinės negalios – 690 Eur. Į šią suma įskaičiuota viskas: nuo gyvenimo, maitinimo, užimtumo priemonių, gydytojų priežiūros, drabužių, vaistų… Tuo metu paliatyviosios ligonių slaugos įstaiga (ligoninė), teikianti tik dalį paslaugų, už slaugomą ligonį gauna dvigubai. 

– Socialinės globos paslaugų kainos kiekvienoje įstaigoje yra skirtingos. Jos nustatomos remiantis Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika. Socialinės globos kainos kartą metuose yra peržiūrimos, nors, esant poreikiui ir siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, gali būti peržiūrimos ir dažniau. Siekiant objektyviai įvertinti skirtumą tarp asmens sveikatos paslaugų ir socialinės globos paslaugų kainų, būtina įvertinti teikiamų paslaugų sudėtį.

Tyrimas tebevyksta

Globos namų darbuotojai, uždariusiai smurtaujantį proto ir psichinę negalią turintį globos namų gyventoją kambaryje už grotų, už neteisėtą asmens laisvės suvaržymą gresia įkalinimas iki penkerių metų. Kaip dėl skandalingo incidento susiklostys įstaigos vadovo G. Girštauto tolimesnė karjera – spręs SADM.