Saugo nuo negandų
Bažnyčioje pašventintą verbą reikia laikyti pagarbiai, nes ji saugo nuo ligų, žaibo ir kitų negandų. Ji visus metus buvo laikoma užkišta už šventų paveikslų, ja pasmilkoma užėjus grėsmingam audros debesiui, po žiemos apžiūrint biteles.
Tačiau Lietuvoje paplito Vilniaus verbos – dirbiniai iš sausų augalų, būdingi tik Vilniaus kraštui ir neturintys apeiginės paskirties. Jos vėlesnės kilmės, laikomos savita tautodailės šaka, todėl naudojamos kaip dekoratyvinis elementas. Jų rišimo žaliava – sausos laukų, miškų ir darželių gėlės, žolynai, javai. Tai samanos, bruknienojai, katpėdėlės, šlamučiai, kraujažolės, kiškio ašarėlės, motiejukai, pipirnė, guboja, darželinė hortenzija, kukurūzų šluotelės ir daug kitų augalų, kurie džiovinami nepraranda spalvos bei formos. Naudojami natūralios spalvos ir dažyti augalai. Verbos kaip suvenyrai labai vertinamos įvairių šalių turistų.
Sužavėjo natūralumas
Obelių miesto bibliotekoje surengta tradicinė mokytojos Inos Bieliūnienės ir jos mokinių rištų verbų paroda. Natūralių spalvų (minimaliai padažyti tik kai kurie augalai), įdomių raštų, originalios, dailios verbos sulaukė didelio obeliečių susidomėjimo.
