Pristatydamas asmeninę kūrybą, Erikas Hincas juokavo: „Aš į darbą kaip į šventę, per šventes nedirbu.“ Prieš trisdešimt metų „netyčia“ paėmęs į rankas molio gabalą, jis šio pomėgio neapleido iki šiol, keramika tapo svarbiausia tautodailininko gyvenimo dalimi.
E. Hincas iš pradžių gamino suvenyrus, švilpynes, figūrėles. „Jūsų namų erdvėse sutinkamos nuotaikingų molinių varnų figūros gali būti mano darbas“, – juokavo Erikas.
E. Hincas – tradicinio amato meistras, atradęs edukacinę veiklą. „Mano namuose atsirado autentiškos molio žiedimo staklės. Jos dažnas mano kelionių palydovas. Nuoširdžiai stebiuosi kitų sugebėjimu „nieko neveikti“, – kalbėjo menininkas.
Edukacinės veiklos poreikį paliudija menininko asmeninių fotografijų archyvas, kur Erikas įamžintas prie šių staklių, apsuptas norinčiųjų įsigilinti į kūrybos iš molio paslaptis.
E. ir G. Hincai neatsitiktinai pasirinko savo kūrybos darbų parodą surengti Laisvės kovų istorijos muziejuje. Šio muziejaus erdvėse ateinančią vasarą planuojamos edukacijos, o E. ir G. Hincai galėtų būti jų dalyviai, vadovais ir su molio paslaptimis supažindinti kitus.
