Nuo Rokiškio Nepriklausomybės paminklo, lydimi Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio ansamblio „Rakštis“ ir tremtinių choro „Vėtrungė“, sugiedoję „Tautišką giesmę“, žygio dalyviai nukeliavo iki R. Antinio (jaunesniojo) paminklo „Rūpintojėlis“. Čia pagerbtos didžiųjų tragiškų 1948 m. trėmimų aukos. Šioje vietoje laukė iššūkis – nugabenti žygio dalyvius į Aleksandravėlę. Rėmėjų Vyganto Ališausko sunkvežimiu bei Vytauto Kreizos autobusu ir bendraminčių transportu išsprendėme šią problemą. Aleksandravėlėje pasitiko nuoširdi bendruomenės parengta muzikinė programa ir vaišės. Genovaitė Šajaukienė kapinėse papasakojo apie 1919–1920 m. savanorių kovas su bolševikais, o muziejininkas, buvęs partizanas Andrius Dručkus perteikė savo šeimos patirtą stribų smurtą. Prie žygio dalyvių gausaus būrio prisijungė Obelių jaunieji šauliai bei gimnazijos moksleiviai, Zarasų krašto istorijos mylėtojai. Būryje išvydome partizanų Streikų giminės atžalas. Šis žygis skiriamas šios šeimos atminimui. Vietomis, kur Streikai gyveno, keliavo per šimtą dviračių žygio dalyvių.
Iš Aleksandravėlės leidomės Zarasų rajono Antazavės seniūnijos gražiomis vietomis. Žygio dalyvius globojo Zarasų ir Rokiškio policijos rėmėjai, jiems talkininkavęs Zarasų krašto patriotas Rimantas Jurevičius – šių vietų žinovas ir gidas – išsamiai papasakojo apie Kumpuolių, Maniuliškių apylinkių paminklus, menančius laisvės kovų istoriją.
Aplankėme ir pagerbėme Antazavėje žuvusius ir palaidotus savanorius ir partizanus, sąjūdietės, tautodailininkės, muziejininkės Loretos Urbonienės amžinojo poilsio vietą, susitikome su Zarasų rajono valdžios atstovais.
Aplankytos Antazavės šilo mūšio vietos, Marimonto malūnas. Čia vyko žygio apibendrinimas, vaišinomės kareiviška koše. Vyriausiajam žygio dalyviui Žinkai įteikta Rokiškio miesto vėliava, kaip tvirtybės ir pastovumo simbolis, jauniausiajam – partizanės Valės Streikutės-Daukienės anūkui – taip pat įteikta dovana.
Žygis baigėsi – dalyviai iškeliavo į namus. Likome dėkingi už idėją, iškeliančią Rokiškio kraštą kaip pilietinę erdvę, kurioje prasmingai minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.
Obelių laivės kovų istorijos muziejaus inform.
