Dvi dienas Bajorai (Rokiškio kaim sen.) gyveno teatrališka indėnų dvasia: respublikinio mėgėjų teatrų festivalio “Jonvabalis 4” žiūrovams parodyti septyni spektakliai.
Į Bajorus suvažiavo teatrų gentys – Kupiškio P.Matulionio progimnazijos bendruomenės, Švenčionėlių liaudies, Taujėnų (Ukmergės r.) “Bičiuliai”, Biržų Boriso Dauguviečio, Šakių kultūros centro Zanavykų, Rokiškio liaudies ir Bajorų “Šnekučio” teatras. Pasklido indėnai po aplinkinius kaimus, sodybas.
Šventė prasidėjo Iciūnų kaime Birutės ir Jono Baltakių sodyboje, kur sodybos šeimininkas – baltaveidis indėnų draugas pasitiko svečius ant savo ristūno. Miegonių kaimo gentys taip pat džiaugėsi, sulaukę teatralų prie Rokiškio miškų urėdijos medelyno kontoros. Teatrų gentys lankėsi Bajorų kultūros centre, Belovų, Švelnių ir Čirūnų sodybose. Didelis džiaugsmas, kad Bajorų kultūros centro teatro skverelyje, šalia stebuklingos Jonvabalio skulptūros buvo pastatytas meistro Vidmanto Zakarkos išdrožtas „Mūzų suolelis“.
Dvi dienas klajojo plunksnomis pasipuošę teatralai – indėnai ir linksmai sveikino vieni kitus su teatro švente, parodė septynis nuotaikingus spektaklius. Net plojimų nesigirdėjo, kai gentainiai – žiūrovai garsiai šūksniais dėkojo artistams.
Šventėje taikos pypkės perdavimo ceremonijos metu per genčių vadų rankas siųsta pypkė. Visi galėjo išbadyti indėniškos pirties privalumus, ragauti indėniško maisto ir stebuklingo gėrimo, buvo sumedžiotas bizonas, surastas senovės Majų genties lobis, muzikos instrumentais išsikviesti protėvius, šokiais išgąsdinti priešai, o svarbiausia – lietus ir stiprus vėjas. Sekmadienį mažieji indėniukai dirbtuvėlėse pasigamino savo draugą indėną, keliavo per kanjonus, sraunią upę, išbandė rankos taiklumą, savo greitumą ir sumanumą įvairiose rungtyse.
Indėniška dvasia tvyrojo visuose Bajoruose ir ne tik. Indėnų genčių teritorijas žymėjo pastatytos tipi palapinės. Atvykę į stovyklavietę visi gavo indėniškus vardus. Todėl festivalio uždarymo metu buvo pasekta istorija: „Šio amžiaus pradžios garsus psichoanalitikas Jungas keliavo po Šiaurės Amerikos pietus. Per vieną susitikimą su navahų genties šamanu jis išgirdo:
– Jūs, baltieji, keisti žmonės, nes galvojate, kad mąstote galva.
– Taip?! O kuo gi daugiau reikia galvoti?
– Mes, indėnai, galvojame širdimi…“
Festivalio organizatoriai Dalia Ziemelienė, Nadiežda ir Sergejus Ivanovai, Nijolė Čirūnienė ir Inga Belovienė palinkėjo visiems taikos ir santarvės, priminė, kad veiklai, bendravimui ir bendradarbiavimui reikalinga ne tik galva, bet ir širdis.
Prieš festivalį Bajorų kaimo auksarankiai gamino žibintus (0,5 litro stiklainius dažė, aplikavo, dekoravo). Jai buvo papuošta ir apšviesta indėnų pagrindinė stovyklavietė – Bajorų kultūros centro kiemas. Todėl vakare buvo nerealus paslaptingas ir kvapą gniaužiantis jonvabališkas vaizdas.
Nuoširdžiausias ir smagiausias renginys pastaruoju metu. Pagarba organizatoriams