„Intelektualių kompiuterių“ vadovas Nerijus Solovjovas pasakoja, kad pastaruoju metu išmaniųjų technologijų sparta kiek aprimusi. Pašnekovo nuomone, ateityje turėtume susidurti su vis mažėjančia tarša šiame sektoriuje dėl tam tikrų Europos Sąjungos reglamentų.
– Gamintojai vilioja vartotojus įvairiais atnaujinimais: gražesniais ekranais, didesniais skaičiais, pagerintomis įrenginio specifikacijomis. Nesvarbu, kalbame apie televizorius, telefonus ar kompiuterius. Bet ar verta pirkti kas kelis mėnesius vis išleidžiamą geresnę versiją?
– Paskutiniais metais elektronikos gamintojai rungtyniauja tarpusavyje, kurie išleis kokį naują planšetinio, nešiojamojo kompiuterio, išmaniojo telefono ar televizoriaus modelį… Rinkoje atsirado tiek daug naujų gamintojų, kad vietą „po saule“ jie gali pelnyti tik siūlydami klientams vis kažką naujo, inovatyvaus, gražesnio už prieš tai išleistą modelį ar kuo geresnių parametrų, nei buvo iki šiol.
Bėda ta, kad tiek besibaigianti pandemija, tiek karo padariniai paveikia net ir Kinijoje gaminamą produkciją – pastebima, jog dėl karantino metu sustojusių gamyklų ir tam tikrų mikrokomponentų trūkumo rinkoje kai kurių elektronikos prekių gamybai pradėtos naudoti ne tokios kokybiškos dalys, dėl ko ir tarnavimo laikas gerokai sutrumpėja. Dažnai gamintojai, siekdami išsaugoti senus klientus ar surasti naujų, savo produkciją stengiasi atpiginti. Todėl taupoma kokybiškesnių detalių sąskaita arba įranga gaminama taip, kad joje būtų kuo mažiau keičiamų detalių ir pirkėjas, prekei sugedus, nebegalėtų jos suremontuoti arba tai būtų finansiškai nenaudinga ir jis būtų privestas įsigyti naują daiktą.
Bėda ir ta, kad po pandemijos technologijų vystymasis kiek sulėtėjo, o jų kūrėjus kažkiek apleido idėjos ir jie nieko ypač naujo ar inovatyvaus jau nebesugalvoja. Internautai viešojoje erdvėje juokauja, kad pasirodantys nauji gamintojų modeliai nuo prieš tai buvusių mažai kuo besiskiria tiek išvaizda, tiek parametrais, o kokybė kartais būta prastesnė: sumažėja atsparumas vandeniui, smūgiams, įtampos šuoliams, perkaitimui. Keičiasi tik įrangos kaina – vis didėja…
Taigi peršasi išvada, kad dažniausiai naujo modelio išleidimas yra paskatintas ne gamintojo noro savo klientui pasiūlyti kažką tikrai išskirtinio ir novatoriško, o noro neatsilikti nuo savo konkurentų, priminti apie save ir pasitelkus išmaniai sustyguotą rinkodarą uždirbti kuo daugiau pinigų.
– Jūsų nuomone, kaip dažnai vartotojams reikėtų atnaujinti kompiuterį, telefoną ar televizorių?
– Veikiančios prekės keitimą nauja kiekvienas pirkėjas sprendžia individualiai, tačiau dažniausiai norą įsigyti naują produktą lemia senojo neatitikimas poreikiams – šiandien išmaniuosius telefonus, planšetes, kompiuterius ar televizorius naudojame ne tik pagal pirminę jų paskirtį, tačiau ir bendravimui socialiniuose tinkluose, vaizdo ir garso įrašų klausymui, naršymui internete ar nuotoliniam darbui bei mokymuisi. Visi šie poreikiai reikalauja įrangos kuo geresnių parametrų, tad ją reikia keisti tada, kai ji nebetenkina kasdienių poreikių ir nebėra patogu ja naudotis, ji veikia lėtai. Pastebima tendencija, kad jaunimas, išnaudojantis visas naujausias technologijas 150 proc., dažniau keičia įrangą nei vyresni žmonės. Vyresni labiau saugo savo daiktus, juos naudoja ne taip intensyviai, tad jie tarnauja ilgiau. Jaunimas atvirkščiai: visur skuba, yra mažiau atidus, nevertina daiktų, o dėl intensyvaus naudojimo dažniau juos sugadina ar sudaužo… Optimaliausia telefonus ir planšetes keisti kas trejus metus, kompiuterius – kas 3–5 metus, o televizorius – tik tuomet, kai jie sugenda.
– Pas jus galima rasti ne vieną naudotą kompiuterio komponentą, telefoną ir pan. Ar šios „liekanos“ dažnai būna panaudojamos antrą kartą? Ar dažnai žmonės jums palieka senas kompiuterių detales, telefonus? Koks jų likimas?
– Mes, elektronikos prekes parduodanti įmonė, pagal Lietuvos įstatymus privalome surinkti nebenaudojamus elektros prietaisus ir dėl didelio prekių vartojimo jų surenkame gana daug. Juos atidžiai patikriname ir ištestuojame. Jei kas iš atneštų daiktų dar būna tinkamas naudoti, prietaisą išvalome, atnaujiname susidėvėjusias dalis ir dar kartą panaudojame arba parduodame. Įrangos, kuri naudoti nebetinkama, panaudojame dalis, tokias kaip plokščių komponentų donorus arba, išrūšiavę pagal komponentų tipą (plastikas, metalas, tekstolitinės plokštės), priduodame šias atliekų rūšis perdirbančioms įmonėms – į buitinių atliekų konteinerį neišmetama. Džiugina tai, kad, pvz., kompiuterius, kurie yra ne senesni nei 10 metų, galima sėkmingai prikelti naujam gyvenimui. Optimistiškai nuteikia ir tai, jog žmonės vis dažniau renkasi atnaujintą, t. y. jau naudotą elektroniką. Tai mažina atliekų kiekį ir saugo aplinką.
– Pasaulis susiduria su „e-waste“ problema, kai nebespėjami perdirbti seni, nenaudojami el. prietaisai. Kaip manote, ateityje ši problema didės, ar visgi technologijų naujovių po truputį mažės, o galbūt firmos atkreips dėmesį į šią problemą?
– Dėl susidarančių didelių atliekų kiekių elektronikos pardavėjai vis dažniau ima supirkinėti įmonių nebenaudojamą, bet naudoti dar tinkamą elektroniką, ją išvalo, atnaujina komponentus ir perparduoda gerokai pigiau nei naują tokią techniką: tai ir telefonai, kompiuteriai, planšetės, monitoriai, spausdintuvai ir kt. Dėl šios priežasties laimi visi – tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Gamintojai Europos Sąjungos reglamentų yra spaudžiami gaminti kuo ilgaamžiškesnę buities techniką ar elektroniką, o komponentus – iš medžiagų, kurios yra kuo ekologiškesnės ar greičiau suyrančios. Tai, manau, mažins atliekų kiekį.
Kaip dažnai savo išmaniuosius įrenginius keičia rokiškėnai Tadas Barauskas ir Audrius Kublickas.
– Kaip dažnai keičiate išmaniuosius įrenginius?
Tadas: – Kompiuterį keičiu kartą per 6–8 metus. Pirmąjį kompiuterį įsigijau 1997 m. Nuo 1997 m. turi jau penktą kompiuterį. Dabartinis, manau, tarnaus dar 5 metus. Visada perku brangesnį kompiuterį, iš patirties žinau, kad toks tarnaus ilgiau nei du pigūs. Pirmąjį telefoną įsigijau 2001 m. Tuomet tai buvo populiarioji „Nokia 3310.“ Iš viso turėjau 6 mygtukinius ir 2 išmaniuosius telefonus. Reikia pripažinti, kad telekomunikacijų bendrovių politika, pratęsiant planą pigiai parduoti naują įrenginį, darė įtaką ir man. Todėl mygtukinius telefonus keičiau kas 2–3 metus. Išmanieji man tarnauja 5–6 metus.
Audrius: – Išmaniaisiais įrenginiais neapsikraunu ir nesivaikau madų ar garsių gamintojų. Įrenginius keičiu, kai jie nebeatitinka poreikių ar sugenda. Paskutinis telefonas tarnavo 4 metus. Jis dar veikiantis, tiesiog labai lėtas, nes po dvejų metų naudojimo gamintojai juos specialiai programiškai lėtina, kad būtų perkami naujesni.
– Naujesnė, geresnė telefono, planšetės ar kompiuterio versija išleidžiama kas kelis mėnesius. Kaip manote, ar tokia technologijos sparta smarkiai prisideda prie žemės taršos?
Tadas: – Nors nauji telefonų ir kompiuterių modeliai išleidžiami dažnai, jų versijos savo pajėgumais ir funkcijomis ne daug skiriasi, tad, manau, dažnai keisti nėra tikslinga. Žinoma, sparti technologijų kaita prisideda prie žemės taršos.
Audrius: – Taip, su technologijomis koja kojon nespėsi. Technologijų sparta prisideda prie taršos, nes gamyba nestoja, o kaip tik – progresuoja. Gamintojai specialiai nebegamina ilgai veikiančių ir patikimų įrenginių, nes tai finansiškai neapsimoka. Prieš kelerius metus kilo skandaliukas, kai paaiškėjo, kad viena kompiuterių pagrindinių plokščių gamintoja specialiai pablogino kokybę. Nors dalis elementų ir perdirbama, tačiau neperdirbamus elementus reikia utilizuoti. O perdirbamiems reikalinga energija (elektra, karštis, ugnis ir t. t.), visa tai patenka į aplinką.
– O ką darote su senais savo įrenginiais?
Tadas: – Senus įrenginius esu ir pardavęs, kelis padovanojęs, dar keli guli stalčiuose, reikėtų juos priduoti perdirbti.
Audrius: – Tik pora telefonų esu pasilikęs kaip atsarginius, o visus kitus, įskaitant senus kompiuterius ir jų komponentus, priduodu. Tikiuosi, kad jie patenka į perdirbimą ir gamtoje nesimėtys. Manau, kad perdirbant gamta teršiama mažiau nei tuomet, kai įrenginiai ar jų elementai mėtosi po atviru dangumi su visais savo Mendelejevo lentelės elementais.
Faktai
- Kasmet visame pasaulyje žmonės sukuria apie 40 milijonų t elektronikos atliekų. Tai tarsi kas sekundę išmesti 800 nešiojamųjų kompiuterių.
- Viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai, tačiau maždaug kas aštuntas iš jų – nenaudojamas, darė dalis jų – sugedę.
- Eilinis mobiliojo telefono vartotojas savo įrenginį keičia kartą per 18 mėnesių.
- Elektroninės atliekos sudaro 70 proc. visų mūsų toksiškų atliekų.
- Tik 12,5 proc. elektroninių atliekų yra perdirbama.
Kur priduoti elektros ir el. įrangos atliekas?
- Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai. Taip pat – tie prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus. Šios atliekos turi būti priduotos:
- į atliekų surinkimo aikšteles. Rokiškyje tai K. Donelaičio g. 16;
- elektroninės įrangos platintojams (elektronikos parduotuvės), jei tos atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojų parduodami gaminiai;
- stambiai įrangai išsikviesti elektros ir elektroninės įrangos tvarkytojus ir jie elektronikos atliekas išveš iš namų;
- smulkias elektronikos atliekas galima mesti į tam skirtas dėžes, esančias daugelyje prekybos centrų ir didžiųjų parduotuvių.
Ką galime padaryti, kad sumažintume elektros ir el. įrangos atliekų?
- Ar jums tikrai reikia papildomo naujo įrenginio? Pabandykite rasti vieną įrenginį su keliomis funkcijomis.
- Prailginkite savo elektronikos tarnavimo laiką. Įsigykite dėklą, laikykite įrenginį švarų ir neperkraukite akumuliatoriaus.
- Pirkite aplinkai nekenksmingą elektroniką. Ieškokite produktų, pažymėtų „Energy Star“ arba sertifikuotų elektroninio gaminio aplinkosaugos vertinimo įrankio (EPEAT) ženklu.
Projektą iš dalies remia:
