Iš Rokiškio krašto kilę muzikai išsibarstę po visą pasaulį. Apie tai liudija rašytiniai dokumentai. Kiekvienas spaudinys atskleidžia naują informaciją, pasakoja įdomias istorijas apie muzikų kūrybinę veiklą ir jų gyvenimą.
Sklaidau Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Lituanistikos centro leidinių su autografais kolekcijos enciklopedinius leidinius, retas knygas, laiškus, lankstinukus, fotografijas, straipsnių kopijas… Šios laikmenos paženklintos nuoširdžiais įrašais ir autografais, rėmėjų ekslibriso ženklais, nuorodomis, liudijančiomis, kad tai – dovana šios gimnazijos bibliotekai. Spaudiniai atsiveria, kiekvieną kartą surandu vis naujos informacijos, tad dar labiau gilinuosi į jų pasaulį…
Poetų gyvenimo sukaktys ir liaudies dainos
Lietuvių liaudies dainos – svarbi muzikinės kultūros dalis. Jos perduodamos iš kartos į kartą, o rašytiniai šaltiniai ir žmonių atmintis liudija, kad kai kurios iš jų nėra liaudies dainos, o jų tekstai sukurti autorių. Auksaspalvis rugsėjis dosnus mūsų krašto šviesuolių gyvenimo sukakčių. Rugsėjo 12 d. pedagogui, poetui, spaudos darbuotojui Alfonsui Keliuočiui sukako 105 metai, rugsėjo 26 d. – poetui, kunigui Antanui Vienažindžiui – 175 metai. Šie mūsų krašto poetai yra susiję ir su muzika.
XIX a. antrosios pusės poetas, kunigas A. Vienažindys išgarsėjo eilėraščiais, primenančiais liaudies dainas. Šio autoriaus parašyti populiarūs tekstai „Linksminkimos linksminkimos…“, „Pasakykai, panytele…“, „Kaipgi gražus gražus“, „Karvelėli paukštužėli“ ir kt. jau laikomi liaudies dainomis. Pedagogo, poeto A. Keliuočio tekstas „Joninės“, arba kituose šaltiniuose „Buvo naktys švento Jono…“, nepraranda aktualumo ir šiandien. Autoriaus eilėraštis „Rokiškėnai“ ne tik supažindina su krašto muzikinio gyvenimo faktais, bet ir primena, koks sujudimas vyksta per Šv. Mato atlaidus arba per… krosą.
Rokiškėnai nuo seno
Žinomi giesmininkai.
Dainos, lamzdžiai skardeno
Laukus, kaimus aplinkui!
Ogi Lymanas mielas,
Tas maestras vargonų,
Visų jaudino sielas
Nuostabiai žaviais tonais.
Pas jį mokėsi daug kas,
Širdin dėjos jo žodį
Va ir Mikas Petrauskas,
Tallat–Kelpša ir Gruodis!
Ai teatras kaip dirba!
Iš tiesų išmoningai.
Lietuvoj gavo pirmas
Liaudies vardą garbingą!
O koksai subruzdimas
Čia per Mato kermošių –
Švilpia, burzgia mašinos –
Ogi Zyboliuos krosas!
Jaukiai ošia pamėlę
Miškai šiaurės vakariuos,
Palei juos Nemunėlis
Vinguriuodamas šnera.
Kraštiečių A. Keliuočio ir A. Vienažindžio gyvenimo sukaktims paminėti J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Lituanistikos centre parengtos spaudinių parodos.
Menininkių, kilusių iš Rietavo, dovanos
Gavus leidinius su autografais iš JAV, Kanados, teko parašyti ne vieną padėkos laišką rėmėjams asmeniškai ir publikacijas apie šių žmonių kilnius darbus skelbti Kanados lietuvių savaitraštyje „Tėviškės žiburiai“, Australijos lietuvių savaitraštyje „Mūsų pastogė“, JAV lietuvių leidinyje „Amerikos lietuvis“ ir Lietuvoje leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Žmonių, kurie mums siuntė leidinius su autografais, būrys gausėjo. Manau, perskaičiusios spaudoje informaciją, gimnazijos Lituanistikos centrui knygų dovanojo šviesaus atminimo menotyrininkė, muzikologė Saulė Kristina Jautokaitė ir dailininkė Regina Jautokaitė, gyvenusios JAV, o kilusios iš Rietavo. Abi menininkės buvo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus ir bibliotekų rėmėjos, bet jų dovanoti leidiniai pasiekė ir Rokiškį. Tad apie vieną leidinį išsamiau.
Gimnazijos Lituanistikos centrui brangus kompozitoriaus, muzikologo, visuomenininko Juozo Žilevičiaus (1891–1985), kilusio iš Plungės krašto, vardynas „Lietuviai muzikai Vakaruose“. Vardyną 1999 m. išleido Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, o redagavo S. K. Jautokaitė. Įrašas knygoje liudija, kad redaktorė šį leidinį gimnazijai dovanojo 2005 m. Kompozitorius J. Žilevičius, kaupdamas informaciją apie lietuvių muzikinį gyvenimą svetur, pastebi, kad pirmieji lietuviškos muzikos ir lietuvybės puoselėtojai buvo vargonininkai. Vardyne „Lietuviai muzikai Vakaruose“ spausdinamos 1 tūkst. 49 muzikų biografijos ir 597 nuotraukos. Leidinio pabaigos žodyje teigiama, kad knygą išleisti užtruko apie 20 metų…
Leidinys brangus kaip informacinio pobūdžio spaudinys, svorio jam prideda ir kraštotyros pobūdžio informacija. Paminėsiu tuos žmones, kurių gyvenimai, studijų metai, kūrybinė veikla yra susiję su Rokiškio kraštu. Vardyne minima, kad 1891 m. vasario 5 d. Rokiškio apylinkėje gimė dainininkas, lyrinis tenoras, pedagogas Jonas Byra. Dainininkas Kauno operoje nuo pat pirmųjų spektaklių dainavo „Traviatoje“, „Demone“ ir kituose pastatymuose. 1931 m. J. Byra išvyko į JAV. Leidinyje trumpai pristatoma muziko tolesnė kūrybinė veikla.
Informacija vardyne liudija, kad 1920 m. sausio 18 d. Rokiškyje gimė klarnetininkas Aleksas Dudonis. Jis, studijuodamas Kauno konservatorijoje, grojo operos simfoniniame orkestre. 1941–1944 m. jis grojo Broniaus Jonušo reprezentaciniame policijos orkestre. 1944 m. A. Dudonis pasitraukė į Vokietiją. Atvykęs į Kanadą jis aktyviai dalyvavo muzikiniame gyvenime. 1954–1970 m. grojo Kanados karališkame aviacijos orkestre Edmontone, Albertoje ir kituose orkestruose.
Kraštiečio dainininko, lyrinio tenoro Antano Peškio muzikinė veikla žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būsimasis muzikas gimė 1919 m. rugsėjo 10 d. Rokiškyje. A. Peškys mokėsi Kauno konservatorijoje, dainavo Įgulos bažnyčios chore, 1940–1944 m. Kauno operos chore. Emigravęs į Vokietiją jis dainavo įvairiuose kvartetuose. 1949 m. A. Peškys atvyko į JAV. Čia kraštietis dalyvavo dainininkų konkursuose, atliko solo partijas „Grovo Liuksemburgo“, „Parduotosios nuotakos“, „Linksmosios našlės“ ir kituose veikaluose. A. Peškys dainavo radijo programose, bažnyčiose, dalyvavo koncertuose. Veiklaus ir talentingo dainininko gyvenimą nutraukė žūtis automobilio katastrofoje. Tokią informaciją pateikia vardynas.
Minėtoje knygoje yra nemažai informacijos apie Zybolių kaime gimusį kraštietį vargonininką, chorvedį, gaidų leidėją Ksaverą Strumskį (1884–1954). Jis 1897–1903 m. mokėsi Rokiškio vargonininkų mokykloje, atvykęs į JAV vargonavo Čikagoje, Brukline, subūrė Čikagos lietuvių vargonininkų draugiją, buvo išrinktas pirmuoju Lietuvių vargonininkų sąjungos pirmininku. K. Strumskis buvo žurnalo „Muzika“, Stasio Šimkaus leidžiamo Filadelfijoje, administratoriumi. 1917 m. kraštietis kartu su S. Šimkumi įkūrė gaidų leidimo bendrovę. Šios bendrovės pirmasis leidinys buvo S. Šimkaus „Kur bakužė samanota“. K. Strumskis rašė spaudoje muzikos temomis.
Leidinyje pateikiama ir daugiau informacijos apie žymius Rokiškio krašto žmones, kurie buvo kitų profesijų specialistai, bet svarbų vaidmenį suvaidino išeivijos lietuvių muzikiniame gyvenime. Tai galima pasakyti apie inžinierių, lakūną, JAV visuomenės veikėją Edmundą Jasiūną, gimusį 1923 m. vasario 10 d. Pandėlyje. Gyvendamas Vokietijoje E. Jasiūnas buvo Fuldos miestelio lietuvių choro, vadovaujamo muz. J. Ąžuolaičio, reikalų vedėju. Nuo 1950 m. gyveno Čikagoje, redagavo laikraštį „Lietuvių balsas“. Jis – ir Muzikologijos archyvo mecenatas, jį remia eksponatais ir piniginėmis aukomis, padarė didelio formato lietuvių muzikų nuotraukų (apie 200 egz.).
Knygos autorius J. Žilevičius pateikia nemažai žinių apie kraštietį teisininką, muziką, dailininką Antaną Naką. Jis 1934 m. pradėjo lankyti prof. B. Dvariono fortepijono klasę Kauno konservatorijoje, baigęs fortepijono specialybę, dar išklausė dvejų metų pedagogikos kursą. A. Nakas dirbo muzikos kursų vedėju Kaune ir dėstė fortepijono, muzikos teorijos bei harmonijos paskaitas. Išeivijoje A. Nakas taip pat paliko ryškų pėdsaką. Išvykęs į Austriją jis Zalcburgo Mozarteumo konservatorijoje tęsė muzikos studijas, buvo vietos lietuvių bažnyčios vargonininku ir lietuvių choro vadovu. Drauge su lietuvių menininkais kraštietis važinėjo po Austriją ir rengė koncertus. Atvykęs į Čikagą įkūrė fortepijono muzikos studiją, aktyviai dalyvavo JAV muzikiniame gyvenime, rengdamas koncertus ir rašydamas straipsnius spaudai muzikos klausimais.
Vardyno „Lietuviai muzikai Vakaruose“ leidėjai atsiprašo skaitytojų už netikslumus, nes jų galėjo įsivelti, panaudojant atsiųstus laikraščius ir žurnalus, be to, kaip pats knygos autorius teigia, ne visi muzikai atsiliepė į kreipimąsi, todėl nebuvo įmanoma visų įtraukti į vardyną.
Baigdama apžvelgti informaciją apie Rokiškio krašto muzikus, kurių trumpos biografijos yra J. Žilevičiaus leidinyje, negaliu nepaminėti knygos redaktorės S. K. Jautokaitės pamąstymų. Redaktorė rašo: „Redaguojant J. Žilevičiaus muzikų vardyną, patyriau, kiek daug meilės ir pagarbos jis parodė muzikai, jos atlikėjams bei globėjams. Jis įvertino kiekvieno talentą, nesvarbu, kokios kokybės jis buvo, kaip amerikiečių autorius Henry Van Dyke (1852–1933) pasakytų: „Naudok tokį talentą, kokį turi. Miškuose būtų visiška tyla, jeigu juose čiulbėtų tiktai tie paukščiai, kurie gieda geriausiai.“ Kiekvienas J. Žilevičiaus muzikų vardyne paminėtas asmuo, naudodamas jam Dievo duotą talentą, prisidėjo prie tos visiškos tylos išblaškymo. Vienaip ar kitaip jie praturtino lietuviškos kultūros gyvenimą įvairiuose Vakarų pasaulio kraštuose.“
Iš menininkių K. S. ir R. Jautokaičių gavome ne vieną siuntą spaudinių, daugiausia meno srities.
Bus daugiau
