Vizija, tapusi realybe
Kai rengiau tuometinės „Romuvos“ gimnazijos skaityklos Lituanistikos centro kūrimo programą, darbo knyga buvo tapusi Kauno kultūros rūmų knygyno salono leidinys „Autografai ne tik knygose…“ Ir dabar vis dar perskaitau neeilinės asmenybės, retoms knygoms paaukojusios beveik visą savo gyvenimą, Vidmanto Staniulio įžanginį žodį minėtame leidinyje. Ne tik tekstas apie leidinius su autografais šildo, bet ir parengtas parodos dokumentų katalogas įkvepia dar didesnėms retų leidinių paieškoms, pagilina lietuvių literatūros žinias.
Unikali gimnazijos Lituanistikos centre ir kita nedidelio formato knyga, kurios nereikia skaityti. Būna ir taip… Tai albumas „Skaitymo malonumas“. Leidinyje sudėtos vizualiojo siužeto nuotraukos iš Ingridos Matusevičiūtės šeimos archyvo, Vidmanto Staniulio knygyno archyvo ir kitų autorių bei archyvų leidiniai. Fotografijose dominuoja intelektuali relikvija – knyga.
Prisimenu dar ir kitą epizodą, kai į mūsų gimnazijos biblioteką pradėjo plūsti leidiniai su autografais. Tuomet gimnazijoje dar mokėsi per tūkstantį ugdytinių, o skaityklėlė su unikaliais leidiniais buvo labai labai maža… Tuomet dažnai į biblioteką užsukdavo chemijos mokytoja Danutė Ramanauskienė. Aš jai pasidžiaugdavau, kokių naujų leidinių su autografais gavome. Kartu su mokytoja sklaidėme informacinio pobūdžio leidinį „Maironio lietuvių literatūros muziejus“. Prisimenu, kaip su pedagoge grožėjomės Maironio bibliotekos fragmentu, kuriame ypač gražūs baldai knygoms, o juose puikavosi vertingi leidiniai. Pašnibždomis kuždėjome, kad mes gimnazijoje turėtume tokius baldus su vertinga leidinių kolekcija… Laikas į užmarštį nusineša įvykius ir faktus, bet tai, kas užfiksuota dokumentuose, išlieka, o ir nuo to pokalbio su mokytoja praėjo daug metų… Dažnai sakoma, jeigu žmogus siekia užsibrėžto tikslo, tai ir pasiekia. Taip atsitiko ir šį kartą. Įrašas leidinyje „Maironio lietuvių literatūros muziejus“ liudija: „Su geriausiais linkėjimais – Aldona Ruseckaitė, muziejaus direktorė, Kaunas, 2004 03 30.“ Šiandien gimnazijos bibliotekos ir skaityklos erdvėse puikuojasi šiuolaikinio stiliaus baldai, o kolekcijose – leidiniai iš Australijos, Kalifornijos, Čikagos, užsienio ambasadų Lietuvoje ir iš įvairių Lietuvos organizacijų bei privačių asmenų. Mes kuriame savitą knygų pasaulio dvasią, veikla nestovi vietoje, o Maironio lietuvių literatūros muziejaus leidiniai praturtina mūsų unikaliąją kolekciją.
Autografai ir įrašai – susitikimų ir bendravimo metraštis
Kai analizuoju kultūrologijos, etnografijos, filosofijos mokslo leidinius, visuomet pirmiausia norisi atsiversti poeto ir publicisto Marcelijaus Martinaičio dialogų, pokalbių, straipsnių, interviu (publikuotų 1991–2003 m.) rinkinį „Lietuviškos utopijos“. Man tai paprasta ir nuoširdi Lietuvos etnografijos enciklopedinė knyga, paįvairinta giliais straipsniais apie kultūrą. Tai knyga, kurią norisi turėti, dalinti kitiems ir augti… Nuo jos dvelkiančią šilumą jaučiame net ir tuomet, kai lauke trankosi nenuorama vėjas, skruostus galanda šaltis.
Kai rengiau straipsnį spaudai, už lango krito dideli sniego dribsniai, o aš sklaidžiau Lietuvos dailės muziejaus parodos katalogo „Iš tėvelio kiemo, iš motulės skrynių“ albumą. Leidinys dvelkė nepaprasta šiluma. Jame surinkta nemažai kraštotyros medžiagos. Spalvotos fotografijos liudija apie Salų krašto Aukštaitijos šventinių rūbų detales (prijuostę), medžio darbus – verpstę, Kamajų krašto – molinį ąsotį ir kitus eksponatus.
Toliau analizuojame leidinių su autografais kraitį. Lietuvių liaudies padavimų knygoje „Žemės atmintis“, „Liaudies pasakos prasmė“ – Lietuvos tautosakininkės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Bronislavos Kerbelytės autografai. Ji – šių leidinių autorė, o lietuvių etiologinių sakmių „Kaip atsirado žemė“ knygoje – dailininkės tapytojos, grafikės Vijos Tarabildienės ir dailininko Rimto Tarabildos autografai su prasmingais įrašais, prisimenant susitikimą tuometinėje „Romuvos“ vidurinėje mokykloje.
Kai atverčiu žurnalistės, etnologės, tautosakininkės Gražinos Kadžytės leidinį „Nebūsiu „Žmogus iš niekur“ ir skaitau įrašą: „Rokiškio „Romuvos“ gimnazijai – linkėdama sukaupti didžiulį tautos paveldo lobyną“, mąstau, kad dirbti turime dar labai daug…
Unikaliojoje gimnazijos leidinių su autografais kolekcijoje saugomi keli leidiniai su autografais iš kultūrologijos mokslo srities. Leidinius „Kultūros istorijos tyrinėjimai“ (3,4) gimnazijos skaitytojams dovanojo šviesaus atminimo Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Berenis (2004 11 10).
Mokslinių straipsnių rinkinį „Lietuvos menas permainų laikais“ su įrašu, siųsdama geriausius linkėjimus, padovanojo Kultūros ir meno instituto doc. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė.
Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje ir gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre lankosi filosofijos daktaras, Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis. Leidinyje „…vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj. Oskaro Milašiaus Filosofijos idėjos“ autorius rašo: „Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekai – su pagarba knygai ir Jūsų gražiam sumanymui. Andrius Konickis, 2004 11 18.“ Kitame leidinyje „Pirmiausia nubusti… filosofiniai etiudai“ autorius 2007- ųjų „Poezijos pavasario“ proga linki: „…rašykime, kurkime, bet pirmiausia skaitykime…“
Gimnazijos Lituanistikos centre yra dar vienas mokslinio pobūdžio įdomus leidinys. Jis įdomus ne tik turiniu, bet ir įrašu. Filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei propaguotojas Vaclovas Bagdonavičius padovanojo knygą „Sugrįžti prie Vydūno: straipsniai, esė, pokalbiai“. Knygoje – 2005- ųjų pradžios autoriaus įrašas: „Gal ši knyga primins, kad dar ir Vydūnas Rokiškyje kadaise lankėsi ir savo išmintį skleidė. Linkiu, kad vydūniškoji dvasios šviesa vėl blykstelėtų ir jaunas širdis paliestų.“
Knygą „Vytautas Kavolis: asmuo ir idėjos“ apie sociologą, visuomenės veikėją Vytautą Kavolį sudarė Rita Kavolienė ir Darius Kuolys. Gimnazijai leidinį su autografu dovanojo kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius D. Kuolys.
Knygos mylėtojams brangus dar vienas kolekcijos leidinys. Tai profesoriaus Vlado Žuko – lituanisto, visą pedagoginės ir mokslinės veiklos laiką Vilniaus universitete skyrusio lietuviškos knygos tyrinėjimui – leidinys „Prisiminimų puslapiai. Pažinti kultūros žmonės“. Autorius rašo ir apie žmones, susijusius su Rokiškio kraštu: literatūros kritiką, žurnalistą Vaidotą Daunį, bibliofilą Petrą Jakštą. Knygoje – gerbiamo V. Žuko 2004-ųjų įrašas: „Didžiai vertinu rokiškėnų kultūrines tradicijas, džiaugiuosi jų kūrybiškumu – Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekai su geriausiais linkėjimais.“
Lituanistikos centro kolekcijoje yra dar vienas mokslinio pobūdžio labai svarbus leidinys. Tai doc. dr. Danutės Kastanauskaitės-Kulbienės dovanota knyga „Kulbių biblioteka: katalogas“. Jį autorė gimnazijos bibliotekai dovanojo renginyje, vykusiame Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, kai Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai kartu su Vilniaus rokiškėnų klubu organizavo literatūrinius skaitymus, skirtus doc. dr. D. Kastanauskaitės-Kulbienės jubiliejui. Knygoje autorė rašo: „Nuosava knyga – tai pirmoji pakopa, ant kurios pakilus jau gali plačiau dairytis po bibliotekas, knygynus, laisvai jaustis kūrybiniame mokslo pasaulyje.“
Tai tik keli įrašai iš mokslinės literatūros leidinių, o procesas iriasi į priekį…
Lietuvos aktorius prisiminus…
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre prasmingą vagą įrėžė Lietuvos teatro aktoriai. Pati brangiausia dovana, kurią mes gavome, tai fotomenininko Juozo Polio leidinys „Lietuvos teatrai“. Jį mums dovanojo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Tuometinis generalinio teatro direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis laiške 2004-aisiais rašė: „…leidinyje yra tik nedidelė dalis mūsų teatro menininkų, ir keletas spektaklių programų – taip pat su atlikėjų autografais. Linkime sėkmės visuose Jūsų sumanymuose.“
Vertinga ir įdomia knyga unikalių leidinių kolekciją papildė teatrologė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Girdzijauskaitė. Ji dovanojo leidinį „Lėlė ir kaukė. Knyga apie lėlių teatrą“. Gimnazijos bibliotekos ir skaityklos spaudinių parodas paįvairina Lietuvos teatro aktorių ne tik leidiniai, bet ir fotografijos, lankstinukai.
Gimnazijos skaityklos Lituanistikos centro archyvuose išsaugojome net vokus, kuriuose mums menininkai siuntė įvairius spaudinius ir dokumentus. Archyvuose turime aktoriaus, teatro režisieriaus Ferdinando Jakšio, kino ir teatro aktoriaus Regimanto Adomaičio, aktorės, renginių režisierės, poezijos skaitovės Virginijos Kochanskytės, šviesaus atminimo kino ir teatro aktorės Rūtos Staliliūnaitės ir kitų žymių Lietuvos menininkų ranka rašytus adresus ant vokų.
Analizuodama unikaliąją leidinių su autografais kolekciją, jau ne kartą rašiau, kad ne vieną kartą gimnazijos renginiuose yra dalyvavęs kraštietis aktorius, teatro režisierius F. Jakšys, o prie įvairių laikmenų su autografais saugome ir gerbiamo aktoriaus rankraščius. Tai menininko mintys, kurias jis užrašė, kai rengiau interviu su juo Rokiškio krašto žurnalui „Prie Nemunėlio“.
Dažnai gimnazistai ir gimnazijoje apsilankę svečiai manęs klausia, ar leidinius su autografais išduodate skaitytojams? Bibliotekiniu terminu galiu atsakyti, kad judėjimas vyksta, bet mes tai darome tik labai gerai pažindamos informacijos vartotoją, žinodamos jo pareigingumą ir atsakomybę.
Pradėję vykdyti šį projektą, negalime sustoti. Leidiniai su autografais tapo mūsų gimnazijos širdis. Tuo labiau, kad šią misiją skatina tęsti ir mūsų rėmėjai. Kino ir teatro aktorius R. Adomaitis dovanotame leidinyje „Mintys scenos paraštėse“ rašo: „Didžiausi linkėjimai Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekai, niekada nestokot skaitytojų, nes knyga – pagrindinis žinių ir dvasinio peno šaltinis.“
Gerai prisimenu 2004-ųjų renginį J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Antano Vengrio leidinyje „Teatro pašauktieji“ įrašą paliko šviesaus atminimo aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas Laimonas Noreika. Apie šį įvykį liudija dokumentai…
Dažnai sklaidau aktorės, rašytojos Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knygą „Raudoni sandaliukai“, o ir įrašas leidinyje šildo… Aktorė rašo: „Romuvos“ gimnazijos mokytojams ir mokiniams – kas bebūtų – tieskimės į saulę!“
Unikaliojoje leidinių kolekcijoje turime ir Lietuvos bei Didžiosios Britanijos teatro režisierės Dalios Ibelhauptaitės autografą. Menininkę pavyko sutikti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Tai mums visiems brangių žmonių įrašai.
Kolekcijos branduolys
Pačią brandžiausią unikaliosios kolekcijos dalį sudaro lietuvių poetų ir rašytojų dovanoti grožinės literatūros leidiniai. Tuometinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vadovas Mykolas Karčiauskas skleidė mūsų gimnazijos idėją, kad kuo daugiau rašytojų ir poetų sužinotų apie Rokiškyje pradėtą kaupti leidinių su autografais kolekciją. Dažnai tekdavo lankytis šioje įstaigoje ir kaskart M. Karčiauskas mums jau turėdavo prikaupęs šūsnis retų vertingų leidinių, spaudinių su autografais įvairiose laikmenose. Kolekcijoje ir paties autoriaus leidiniai: romanas „Ričas“, poezijos knygos „Grįžkelis“, „Žemaičiuos“, „Kada parsiklausim namo“, „Artuoliai“.
Šiandien analizuoti, kuris leidinys vertingesnis ar svarbesni, nėra prasmės… Laikas iš gyvenimo pasiglemžia Lietuvos literatūros pasaulio žmones, bet mes drąsiai galime teigti, kad mus šildo šviesaus atminimo poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus, prozininkės, eseistės, poetės, dailininkės Jurgos Ivanauskaitės, poeto, vertėjo Alfonso Maldonio ir daugelio kitų kūrybos šviesa, šilti ir nuoširdūs įrašai leidiniuose, išlikę laiškai.
Kai į rankas paimu Just. Marcinkevičiaus trijų dalių giesmę „Mažvydas“ ir gimnazistams rodau autoriaus įrašą leidinyje, visuomet prisimenu literatūros tyrinėtojos, habilituotos mokslų daktarės Viktorijos Daujotytės žodžius: „Viešą kalbos galią turėjo Justinas Marcinkevičius. Turėjo ką pasakyti, norėjo pasakyti savo kalbos, savo bendruomenės žmonėms, kuriuos mylėjo. Galėjo pasakyti. Viešas šio poeto kalbėjimas kilo iš sielos turinio ir netrikdomai tekėjo kūnu: gražia laikysena, maloniu akustiškai turtingu balso tembru, lengva artikuliacija, taisyklinga tartimi.“ Kai skaitome Just. Marcinkevičiaus tekstus, mums atrodo, kad visa tai mes girdime…
Šiandienos buities ir smulkmenų liūnas mus žudo. Unikaliojoje leidinių su autografais kolekcijoje mes surandame širdžiai mielų kūrinių, kurie praskaidrina mūsų vakarus, savaitgalius, laisvas akimirkas, kurias mes praleidžiame su knyga. Kai rankose laikai knygą su autoriaus autografu ir dar šiltu palinkėjimu gimnazijos bendruomenei, atrodo, kad to žmogaus širdies dalelė priklauso ir tau…
Dažnai mąstau, kad kiekvienos knygos su autografu kelionė į mūsų gimnazijos skaityklos Lituanistikos centrą yra atskira istorija, bet laikas tą istoriją graužia ir naikina…
Formuojant unikaliąją leidinių su autografais kolekciją teko lankytis literatūros kritiko, humanitarinių mokslų daktaro Petro Bražėno namuose. Jis iš savo kolekcijos atrinko lietuvių poetų ir rašytojų leidinius su autografais ir juos dovanojo mūsų Lituanistikos centrui.
Su poetu, vertėju Vladu Braziūnu taip pat bendravome jo namuose. Poetas dovanojo pačių naujausių poezijos knygų ir fotografijų su autografais.
Kolekcija išsiplėtė. 2016 m. gegužę gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre lankėsi filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Česlovas Kalenda, rašytojas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Skeivys ir rašytojas, kraštotyrininkas, žurnalistas Jonas Laurinavičius. Šie žmonės ne tik džiaugėsi mūsų idėja, dovanojo leidinių su autografais, J. Laurinavičius dažnai paskambina, informuoja, kad leidinių krūvelė mūsų centrui „auga“… Smagu, kad šie mokslo žmonės mus palaiko.
Spaudinių parodoms dažnai panaudojame daugelio žymių Lietuvos literatūros pasaulio žmonių leidinius su autografais: žurnalistės, rašytojos Gražinos Adomaitytės, rašytojo, prozininko Vytauto Bubnio, kraštiečio poeto, žurnalisto Rimgaudo Valentino Graibaus, poeto, vertėjo Alfonso Maldonio, poeto, vertėjo Jono Juškaičio, prozininko, dramaturgo Sauliaus Šaltenio, kraštiečio rašytojo, prozininko Rimanto Šavelio, poeto, publicisto Vytauto V. Landsbergio, poeto, dainų tekstų autoriaus Vytauto Bložės ir daugelio kitų.
Svečių knyga prabyla ne tik meniškais tekstais, padailintais piešiniais, bet ir primena faktus, kad mūsų centre lankėsi įžymūs Lietuvos žmonės.
Lapkričio pabaigoje gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre viešėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė. Svečių knygoje ji rašė: „Kiekviena Lietuvos biblioteka, kur ji bebūtų įsikūrusi, turi savitų bruožų. Štai Jūsų biblioteką puošia rašytojų autografuotos knygos – tai turtas – didžiuokitės juo!..“
Tikslieji mokslai irgi prabyla meno kalba…
Rengdama straipsnį apie leidinių su autografais kolekciją kalbėjau su chemijos mokytoja D. Ramanauskiene, ji sakė: „Ši knygų kolekcija skirta gimnazistų tobulėjimui. Man, kaip pedagogei, – laisvalaikio skaitymui. Dalykui dėstyti čia informacijos nesurasiu, nes biblioteka ne mokslinės krypties.“
Užėjusi į skaityklą biologijos mokytoja Virginija Gudonienė ne kartą grožėjosi fotografijų albumais. Ją žavėjo gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ darbai, sudėti į atskirus leidinius. Mokytoja labai greitai pastebėjo retų augalų fotografijas. Šiuos leidinius gimnazijai dovanojo Kupiškio krašto kunigas, poetas Justas Jasėnas. Unikaliojoje kolekcijoje mokytoja surado ne tik mums visiems žinomų žmonių leidinių, bet ir kurso draugų sodybų, retų augalų rūšių nuotraukas.
Kolekcijoje turime ir Vytauto Jusiaus bei Leono Jezersko leidinį „Ventės ragas“. Jame daug iliustracinės medžiagos.
Lietuvos žymūs matematikai Lituanistikos centrui dovanojo ne vieną solidų leidinį. Pedagogas Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, KTU gimnazijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas, buvęs IT žurnalo „Kompiuterija“ redaktorius Bronislovas Burgis dovanojo knygas „Matematikos mokymosi knyga. Moksleiviams ir studentams“, „Matematikos formulių rinkinys. Moksleiviams ir studentams“ su autografais.
Gerai prisimenu, kai gimnazijoje lankėsi pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius Algirdas Ažubalis. Jis padovanojo knygą „Matematika lietuviškoje mokykloje“. Įrašas liudija, kad svečias lankėsi 2006-aisiais.
Tai, kad ir tikslieji mokslai prabyla meno kalba, mums primena docento Viliaus Stakėno knyga „Lietuviški metai: profesoriaus Jono Kubiliaus gyvenimo trajektorija“. Leidinys su autografu informuoja, kad jos autorius gimnazijoje viešėjo 2002-aisiais. Tai tik keli įrašai iš tiksliųjų mokslų leidinių. Sąrašą ir analizę dar būtų galima tęsti…
Dažnai į gimnazijos biblioteką ir skaityklos Lituanistikos centrą užsuka fizikos mokytoja Rasa Pranckūnienė. Ji ir veiklos pulsą jaučia. Mokytoja, matydama, kaip džiaugiamės gavę naujų leidinių su autografais, sakė: „Taip jau lėmė aplinkybės, kad fizikos kabinetas yra šalia bibliotekos ir skaityklos, todėl matau, kaip čia vyksta gyvenimas… Dažnai mūsų gimnazijos bibliotekai leidinių su autografais dovanoja Kupiškio krašto kunigas, poezijos knygų autorius Justas Jasėnas. Mano tėtis yra kilęs iš Alizavos seniūnijos, Kupiškio rajono. Ten ir gyvena. Tėvus aplanko kunigas J. Jasėnas. Jie dažnai pasikalba apie mūsų gimnaziją, biblioteką ir dovanotas knygas. Aš džiaugiuosi tokiais žmonėmis, kurie ne tik patys skleidžia šviesą, bet ir stengiasi, kad tobulėtų jauni žmonės.“ Taip kuriame knygų pasaulio ir kitų retų spaudinių savastį.
Kad čia atėjusiems būtų gera…
Šiandien toks yra J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centro vertybių branduolys. Jį kuriame, tobuliname, daliname kitiems… Visuomet savo gyvenime kūriau tokį įstaigos modelį, norėdama, kad čia atėjusiems žmonėms būtų gera, jauku, kad jie čia rastų ne tik reikalingą informaciją, bet ir vėl norėtų sugrįžti…
Kai sklaidžiau mokslinės literatūros leidinių su autografais puslapius, analizavau jų įrašus, skaitykloje sėdėjo 3c gimnazijos klasės gimnazistė Gabrielė Kundrotaitė. Ji tą dieną buvo užsukusi jau ne vieną kartą. Aš gimnazistės paklausiau: „Ar tau, Gabriele, čia gera?“ Ji atsakė: „Man čia labai gera… Kai nebėra per pertraukas vietos mažojoje skaitykloje, ateinu čia…“ Kai gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre minėjome mokytojos, literatės, spaudos darbuotojos Vandos Vasiliauskienės 90 metų jubiliejinę sukaktį, iš susirinkusiųjų akių matėsi, kad visiems atėjusiems pagerbti mokytojos buvo gera. Tai mums yra pats didžiausias veiklos įvertinimas.
Pedagogė Rita Mauricienė ne tik skaito bibliotekos knygas, iš asmeninės bibliotekos dovanoja leidinius bibliotekai, lankosi skaitykloje organizuojamuose renginiuose, ji kuruoja gimnazijos biblioteką. „Kiekviena mokykla yra savita ir unikali. Mes savo gimnazijoje labai didžiuojamės savo biblioteka, kuri yra ne vien tradiciškai knygų ir literatūros saugykla. Mūsų gimnazijos biblioteka – informacinis centras, kuris į savo veiklą įtraukia ne tik gimnazijos bendruomenę, bet ir miesto, rajono gyventojus. Biblioteka prisideda formuojant mokinių vertybines nuostatas, puoselėja ir kuria naujas tradicijas. Visuomet su nekantrumu laukiame susitikimų su rašytojais, aktoriais, kultūros ir meno veikėjais, kurių metu gilinamos moksleivių žinios, plečiamas akiratis, puoselėjama meilė lietuviškam žodžiui, meilė savo kraštui, jo praeičiai. Gimnazijoje sukaupta labai daug vertingų leidinių, kurių gali pavydėti ne viena biblioteka. Leidinių su autografais kolekcija – unikali ir jos vertė kasmet vis auga. Bibliotekininkės užmezga ryšius su leidyklomis, kūrybinėmis sąjungomis, klubais, asmenybėmis, kurios prisideda prie mūsų fondo plėtros. Ir dar… Šiais laikais, kai mūsų gyvenime vis daugiau vietos užima informacinės technologijos, bibliotekininkės ieško savo skaitytojų ir juos sėkmingai ugdo“, – teigė R. Mauricienė.
Tuo keliu eisime ir toliau, kad čia visiems atėjusiesiems būtų gera…
