Talentas nespėjo atsiskleisti
Spektaklyje „Nutildytos mūzos“ per vaistininko Naumo Olkino šeimos tragišką likimą pasakojama žydų tautos tragedija Antrojo pasaulinio karo metais. Vaistininko dukra Matilda Olkinaitė visus stebino savo eilėmis, tačiau kūrėjos talentas nespėjo atsiskleisti: ji, devyniolikmetė, buvo nužudyta.
Olkinų šeimos ir kitų žydų tragediją iki šiol mena vyresniosios kartos panemunėliečiai, kurių belikę labai mažai. Spektaklyje M. Olkinaitės eilės persipina su Kupiškio etnografijos muziejaus vadovės Violetos Aleknienės užrašytais prisiminimais. Artimiausiai Matildą pažinojo jos vaikystės draugė Liucija Neniškytė-Vizgirdienė. M. Olkinaitės sukurtas eiles ir dienoraštį išsaugojo teatrologė, docentė Irena Veisaitė. Nemažai apie jauną gabią kūrėją pasakojo buvusi panemunėlietė Genovaitė Šukytė-Grigienė, Kupiškio gimnazijos mokytoja Aldona Zinkevičienė. L. Vizgirdienės pastangomis pavyko surasti Iljos Olkino buvusią žmoną Lizą Abrasonaitę. Olkinų šeimos ir kitų Panemunėlio žydų tragediją mena netoli žudynių vietos gyvenusi A. Tarkauskaitė-Dranceikienė. Surinktus prisiminimus papildė L. Vizgirdienės išsaugotos šios šeimos fotografijos. Tyrinėjant M. Olkinaitės gyvenimą, kūrybą, režisuojant spektaklį svarbiu šaltiniu buvo Matildos dienoraštis, slėptas už Panemunėlio bažnyčios altoriaus.
Nėrė stačia galva
Spektaklio kūrybinę komandą subūrusi režisierė Neringa Danienė sakė, jog visi stačia galva nėrė į jautrią, skausmingą istoriją, lipdė ją iš Rokiškio krašto muziejuje saugomų dokumentų, dienoraščio nuotrupų, „sulindę“ į amžininkų prisiminimus, poetės kūrybą, stengėsi įsijausti į litvakų gyvenimą, jų šventes, kasdienybę, ekonomines krizes, bandymą nepasiduoti sunkumams, siaubą prasidėjus žydų tautos naikinimui.
Pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas Rokiškyje žinomai dainininkei Viktorijai Krivickaitei. Talentingai merginai teko sudėtinga užduotis: sukurti įvairiaplanį emocionalų tragiško likimo poetės portretą. Jos sesutę vaidino dešimtmetė rokiškėnė Sofia Pikasi. Spektaklyje debiutavo jaunimas: Meda Volkutė, Jokūbas Lukošiūnas. Vaidmenis kūrė vyresni rokiškėnai: Artūras Raščius ir Jonas Volodko, okiškio liaudies teatro aktoriai Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, Nijolė Čirūnienė, Kęstutis Deksnys, Rima Belovienė. Dainuoti kolektyvą mokė Rasa Šakalienė, scenografiją sukūrė Vaiva Kirstukienė, choreografiją – R. Belovienė. Spektaklį kurti padėjo buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius Rytis Saladžius. Jis užmezgė ryšius su Vilniaus litvakų bendruomene, domėjosi jų kultūra. Mat Rokiškyje litvakų palikuonių nebelikę.
Išleisti knygą, sutvarkyti kapavietę
Po premjeros trupė bendravo su žiūrovais, prašė Panemunėlio gyventojų prisiminti praeitį, papasakoti apie vietos žydų gyvenimą, buitį, tragišką likimą. „Per kūną eina šiurpuliai, tarsi pats patiri šią istoriją. Spektaklį turi lydėti didžiausia sėkmė. Man gera, kad esu panemunėlietė, kad gyvenu žemėje, kurioje gyveno labai daug kūrybingų, įdomių žmonių“, – džiaugėsi Panemunėlio kultūros centro vadovė Audronė Šakalienė. Spektaklį žiūrėjusi Aldona Čeplinskienė iš Panemunėlio papasakojo, kad jos mama dirbo Olkinų vaikų aukle. „Pasakojimai iš pirmų lūpų įkvepia kurti, įsijausti į veikėjų vaidmenis“, – prasitarė režisierė.
Teatralai prabilo apie norą dar labiau domėtis žydų šeimos istorija. Spektaklio metu surinkta per 60 eurų, šias lėšas norima skirti M. Olkinaitės kūrybos knygai išleisti. Teatralai planuoja sutvarkyti apleistą nužudytų žydų kapavietę Kavoliškio link.
Istorinis įvykis: „Atspindžių“ finale – du Rokiškio spektakliai
Kas antri metai Lietuvoje vyksta respublikinė mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“. Jos metu diplomais apdovanojami geriausi sezono pastatymai.
Rokiškio teatro spektakliai beveik kaskart patekdavo tarp „Atspindžių“ finalininkų: mūsų rajono mėgėjų teatras laikomas vienu stipriausių Lietuvoje. Ne kartą regioniniuose turuose rokiškėnai rodydavo po du spektaklius, tačiau finalui vertinimo komisija išrinkdavo tik vieną, juk ir kitiems teatrams reikia suteikti galimybę pasirodyti baigiamajame renginyje.
Šiemet padaryta išimtis: pirmą kartą tarp 10-ies finalininkų – du Rokiškio teatro darbai. „Atspindžių“ vertinimo komisija šešiuose miestuose – Biržuose, Utenoje, Jurbarke, Kretingoje, Jonavoje, Kuršėnuose – žiūrėjo 83 spektaklius. Ryčio Saladžiaus režisuotas „Drakonas“ pagal J. Švarcą buvo suvaidintas Utenos regioniniame ture ir iškart pakviestas į finalą. Komisija R. Saladžių pavadino jaunuoju Koršunovu.
Taigi teatro trupė jau ruošiasi į Telšiuose vyksiantį finalą.
Naujausias N. Danienės pastatymas „Nutildytos mūzos“ sekmadienį buvo suvaidintas paskutiniame regioniniame konkurso ture Kuršėnuose. Teatralų didžiulei nuostabai komisija nusprendė sulaužyti ilgametes taisykles ir pakvietė į finalą antrą rokiškėnų spektaklį.
Beje, abiejų finalinių spektaklių režisieriai – R. Saladžius ir N. Danienė – nebedirba Rokiškio liaudies teatre
Kaip sprogimas
Joana TUNAITIENĖ spektaklio žiūrovė
Panemunėlio gyventojams tai buvo kaip sprogimas: vieni atsiminė, kiti sužinojo, koks buvo žydų gyvenimas ir likimas. Visi sujaudinti iki ašarų. Labai jautriai ir įtaigiai daina, šokiu ir kalba pavergė žiūrovus Matilda. O jau mažoji Olkinų dukrelė, jos sesės, brolis ir tėvai atspindėjo tikrą žydų gyvenimą ir laikyseną. Visiems labai patiko artistų atliekama daina ir žydiški šokiai. Mano tėčio Jono Siminonio pasakojimais, Panemunėlio geležinkelio stotyje, kaip ir kituose miesteliuose, gyveno vien žydai, buvo net 17 jų parduotuvių. Vaistininkas Olkinas ir jo žmona buvo labai jautrūs ir labai geri, net naktį kaimiečiai išdrįsdavo pas juos belstis ir visada gaudavo reikiamų vaistų. Tikriausiai dėl to ir jų duktė Matilda tokia poetiškai miela ir gera buvo. Dėkoju už sielos skaidrinimą.
