Dar pernai rajono valdžia guodėsi, kad drastiškai sumažinus biudžetą vos besudurstė galus. Teko griebtis nepopuliarių ir skaudžių taupymo metodų: buvo mažinami atlyginimai, darbuotojų skaičius, likusieji ėjo nemokamų atostogų. Šių metų rajono tarybos patvirtintas biudžetas – 71,2 mln. litų, o pernai jis siekė 93,6 mln. litų. Su rajono meru Almantu Blažiu ir kalbėjomės apie tai, ar pavyks rajonui išgyventi.
– Ar pavyko įvykdyti 2009-ųjų rajono biudžetą?
– Deja, ne. Pernai negavome apie 5 mln. litų planuotų pajamų, kurių apie 4 mln. – valstybės dotacijos. Šiuos pinigus tikimės gauti šiemet: 5 mln. mums būtų didžiulė paspirtis, todėl labai stengsimės juos susigrąžinti.
– Koks turėtų būti optimalus rajono biudžetas?
– Net jei ir labai didelis būtų rajono biudžetas, jis vis tiek nebus per didelis: labai daug įstaigų laukia pakeitimų, atnaujinimo, paramos ir dėmesio. Šių metų biudžetą formavome vadovaudamiesi paraiškomis, kurių vertė – per 100 mln. litų. 2007-aisiais bei 2008-ųjų pradžioje rajono įstaigos gyveno labai neblogai. 2009 m. biudžetas siekė beveik 94 mln. litų, tačiau sunkmetis gerokai koregavo planus, rajono biudžetas buvo mažinamas iki 87 mln. litų. Krizė amžinai netruks: gerės ekonominė padėtis, planuosime didesnius biudžetus, atstatysime sumažintus mokos fondus. Tačiau taupyti neatsisakysime: privalome skaičiuoti rajono skolas, kurios šiuo metu siekia beveik 21 mln. litų.
– Kas lemia rajono biudžeto pajamas?
– Apie 78,5 proc. rajono biudžeto įplaukų – valstybės biudžeto pajamos. Tai perskirstomas Gyventojų pajamų mokestis ir dotacijos. Dalis savivaldybių į savo biudžetą negauna viso savo teritorijoje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Tam tikra procentinė dalis šio mokesčio pervedama tiesiogiai į iždą, ir yra perskirstoma daugumai savivaldybių pagal pajamų nustatymo metodiką. Vadinamosios donorės savivaldybės yra didžiųjų miestų savivaldybės. Likusioji biudžeto dalis – 21,5 proc. – rajone renkami mokesčiai, rinkliavos ir pajamos.
– Vilnius ir Kaunas patys iki ausų skendi skolose. Kas atsitiks, jei šiems miestams pavyks sumažinti dotacijas provincijai?
– Atskaitymo procentas įtvirtintas įstatymu, tačiau priklausomai nuo to, kaip didžiųjų miestų teritorijoje yra surenkamas Gyventojų pajamų mokestis, priklauso ir mūsų savivaldybės pajamos.
– Gyventojų pajamų mokesčio lėšos, sudarančios 26,44 mln. litų, – svarbi biudžeto dalis. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad nedarbas ir toliau augs. Vadinasi, ir šio mokesčio bus surenkama mažiau. Kaip tai atsilieps rajono iždui?
– Rajono biudžeto įplaukas lemia sudėtinga šalies ūkio situacija. Planuojame, kad Gyventojų pajamų mokesčio šiemet bus surinkta 34,9 proc. mažiau nei pernai. Todėl ir esame priversti mažinti rajono biudžetą. Šių metų biudžetas net 18,9 proc. mažesnis už pernykštį.
– Kokia buvo metų pradžia? Ar pavyko surinkti planuotas pajamas?
– Negaliu pasakyti nieko guodžiančio. Antai sausio mėnesį nesurinkta apie 800 tūkst. litų planuotų pajamų. Didžioji šios sumos dalis – iš valstybės iždo negautos pajamos. Tai nerimą keliantis signalas.
– Kaip rajono savivaldybė ketina taupyti lėšas?
– Savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas pasirūpinti, kad kiekviena įstaiga, įmonė pateiktų taupymo planus. Darbo užmokesčio fondas mažinamas 10 proc. Įstaigos vadovo reikalas, kaip taupyti lėšas: mažinti atlyginimus, atleisti dalį darbuotojų, leisti juos nemokamų atostogų, o gal trumpinti darbo laiką. Skaičiavome: vienam savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojui privalu “sutaupyti” 21 darbo dieną (beveik visą darbo mėnesį) per metus. Įpareigojome įmones, įstaigas griežtai taupyti elektrą, vandenį, kitas išlaidas ūkinėms reikmėms. Joms skirta tik 58 proc. pernai šiam tikslui skirtų lėšų.
– Darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai biudžete numatyta 1,3817 mln. litų, o socialinės atskirties mažinimui – 9,9837 mln. litų. Socialinei paramai išleisime devynis kartus daugiau nei investicijoms! Argi taip mes padėsime žmogui nulipti nuo valstybės sprando?
– Daug socialinių problemų reikia spręsti šalies lygiu. Netobuli įstatymai, nepakankama kontrolė suteikia galimybę į valstybės paramą pretenduoti asmenims, kuriems ji nepriklauso. Žmonės elgiasi pagal principą, kodėl nepasiimti, jei valdžia duoda. Ar mūsų valstybė tokia turtinga, kad gali mėtyti pinigus? Šiemet socialinės paramos, t.y. pašalpų ir išmokų, poreikis padidėjo 41 proc. Pernai tam buvo skirta 2,2 mln. litų, šiemet – 3,1 mln. litų. Rajono socialinei apsaugai skirtos lėšos 5,7 proc. didesnės nei pernai. Nesame prieš paramą skurdžiausiems gyventojams, tačiau jos neturėtų gauti tie, kuriems ji nėra būtina.
– Ar yra biudžete daugiau sričių, kurioms skiriamos išlaidos didėjo?
– Taip, yra. Trečdaliu – nuo 600 iki 862 tūkst. litų – išaugo išlaidos viešiesiems darbams organizuoti. Tai valstybės deleguota funkcija, skirta augančio nedarbo padariniams mažinti. Mano nuomone, viešųjų darbų efektyvumas abejotinas. Daugiau lėšų reikėtų skirti rajono ūkio skatinimui, ir taip apsaugoti žmones nuo nedarbo.
– O gal yra būdų, kaip uždirbti pinigų į rajono biudžetą?
– Visa mūsų viltis Europos Sąjungos (ES) parama vykdomi rajono projektai. Dabar rajone jų vykdoma 23, 20-yje dirba rajono įmonės. Taip išsaugomos darbo vietos, Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos. Vietiniai verslininkai sako: “Projektų laukiame kaip išganymo.” Beje, ir privatus verslas gali vykdyti projektus ES fondų lėšomis, tik per mažai rajono įmonių išdrįsta juos rengti.
– Kai kurie ekonomikos ekspertai savivaldybėms pataria papildomų pajamų į rajono biudžetą užsidirbti pardavus savivaldybei priklausančias įmones. Ar tai būtų tinkamas sprendimas?
– Manyčiau, kad tai nepasiteisintų. Jei savivaldybės įmones perleisime privačiam verslui, jis už visuomenei atliekamas paslaugas – gatvių valymą, lengvatinį keleivių pavėžėjimą, higienos paslaugas – reikalaus savivaldybės dotacijų. Juk savivaldybės įmonės teikia nerentabilias, tačiau visuomenei reikalingas paslaugas. Pavyzdžiui, Rokiškio pirtis per metus patiria apie 90 tūkst. litų nuostolio. Užtat lengvatinėmis sąlygomis joje gali praustis vargingiau gyvenantys miesto ir rajono žmonės. Jei atiduosime ją į privačias rankas, investuotojai sieks uždirbti pelną. Vadinasi, arba jie nebeteiks nuostolingų paslaugų, arba pakels kainas, ir jos mūsų žmonėms taps nebeįkandamos. Tai, ką gautume pardavę savivaldybei priklausančias įmones, netruktume išleisti dotacijoms.
– Kitas būdas papildyti rajono biudžetą – paskolos. Ar mūsų rajonas paseks praskolintų šalies miestų pavyzdžiu?
– Tikrai ne. Šių metų biudžete numatytas milijonas litų paskolų aptarnavimui, t.y. palūkanoms mokėti. Šiuo metu rajono savivaldybė yra pasiskolinusi 14,6 mln. litų. Mūsų skolinimosi limitas – 20 mln. litų. Bėdai prispaudus dar galėtume pasiskolinti apie 5 mln. Tačiau dabar tam nėra jokio reikalo. Kol būsiu meras, stabdysiu bet kokias paskolas “pravalgymui”.
Rajono savivaldybė skolinasi tik lėšas, reikalingas investuoti į projektus, vykdomus su ES parama. Vykdant projektus šiuo metu pavyksta nemažai sutaupyti. Antai planuojama Salų dvaro renovacija pirminiais skaičiavimais būtų atsiėjusi per 600 tūkst. litų. Po konkursų, jei projektas bus patvirtintas, ji kainuos per 200 tūkst. litų: statybos, renovacijos darbai atpigo beveik tris kartus. Žinoma, neatmetu galimybės, kad po pusmečio gali tekti skolintis ūkinėms reikmėms, tačiau ieškome įvairiausių būdų to išvengti. Kaip jau minėjau, tikimės iš valstybės atgauti 4 mln. litų, su šilumos tiekėjais tariamės dėl palankesnių grafikų mokėti už paslaugas.
– Tačiau nelaimių, gamtos išdaigų nesuplanuosi. Argi paslaptis, kad seniūnijos jau išleido beveik visas lėšas, skirtas keliams valyti?
– Šiam tikslui skirta 30 tūkst. litų. Jei pustys, kelius valysime, tačiau teks karpyti kitas rajono išlaidas. Ekstremalių situacijų atvejams yra skirtas savivaldybės administracijos direktoriaus fondas, jame – 50 tūkst. litų. Tačiau tikėsimės Dievo pagalbos, kad tokių didelių pūgų nebebus.
– O ką reiškia rajono biudžeto eilutė “Pajamos už teikiamas paslaugas”? Joje įrašyta 1,684 mln. litų planuojamų pajamų.
– Tai specialiosios savivaldybės įstaigų lėšos. Pavyzdžiui, pajamos, gautos pardavus Krašto muziejaus ar Kultūros centro renginių bilietus, rinkliavos už prekybą miesto turgeliuose, miesto žemės nuoma gyventojų daržams ir panašiai.
– Šiemet neliks apskričių. Kaip tai atsilieps rajono biudžetui?
– Rajono biudžetui tai neturės didelės įtakos. Daugumą apskričių funkcijų perima ministerijos. Mūsų rajonui greičiausia teks rūpestis Obelių vaikų globos namais. Šiai įstaigai perėjus rajono žinion, gali sumažėti globotinių, o kartu ir asignavimų. Kita vertus, tai, kad daug apskričių funkcijų perduodama ministerijoms, rajono žmonėms nėra gerai: dėl menkiausio parašo ar popieriaus gali tekti vykti į sostinę.
– Šalies ekonomika traukiasi, verslas slepiasi pogrindyje. Ar šešėlinė ekonomika labai kenkia rajono biudžetui?
– Norėčiau paraginti Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją šiuo sunkiu momentu nenuleisti rankų. Jokiais būdais nesu “žiaurių akcijų” šalininkas, tačiau kai kuriems verslininkams pasitraukus į šešėlį iškraipoma konkurencija, apsunkinamas ir taip nelengvas legaliai dirbančių verslo atstovų gyvenimas ir, žinoma, nesurenkami mokesčiai.
Lina Dūdaitė
