Būtent taip norėtųsi apibūdinti „Romuvos“ gimnazijos bibliotekininkės Redos Kiselytės kūrybą. Pasirodo, ir miniatiūrose galima pasakyti nė kiek ne mažiau, negu gerokai ilgesnėje novelėje ar eilėraštyje.
Miniatiūrų žanras ypač tinka šiame nuolatinio progreso amžiuje, kai visi skuba ir skundžiasi laiko stiguma. Laikas, anot mokytų ekonomistų, tai – pinigai: nebelieka jo storesniems foliantams. Tad smulkusis žanras drąsiai veržiasi pirmyn ir ne tik mūsų rajone, ne tik Redos kūrybinėje virtuvėje. Jos kūryba neretai pasirodo respublikinėje spaudoje.
Reda – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, jai suteiktas Lietuvos kultūros šviesuolis vardas.
Moterys ir klumpės
Ant stalo guli medinė klumpė, padabinta lietuviško gintaro akele. Tai šeimos relikvija. Ilga ir paini klumpės gyvenimo istorija. Retkarčiais jos šeimininkė nušluosto ant suskeldėjusio paviršiaus susikaupusias dulkes. Klumpė jai primena praūžusią jaunystę, smagias gegužinių naktis… Deja, liko tik sugrubę pirštai ir sniegu išdabinti plaukai, o pro medinės klumpės akis praplaukė daugelio čia gimusių likimai. Moteris ir iš medžio gabalo išdrožta medinė klumpė… Jau ir klumpė gerokai suskilusi. Laikas nestovi vietoje. Pražyla moterys, suskeldėja medinės klumpės.
Miniatiūras skaitykite šeštadienio “Gimtajame…”
