Esu penktokas. O užsidirbti panorau mokydamasis pirmoje klasėje.
Planavau pagelbėti ūkininkui – jo laukuose rinkti akmenis. Tačiau jis nusišypsojo ir pasakė: „Visi turi dirbti pagal savo jėgas.“
Su pavydu žiūrėjau į vyresnius brolius, besidžiaugiančius savais uždarbiais…
Vieną dieną mama paprašė jai padėti. Įdavė kelis ryšuliukus kopūstų daigų ir liepė nunešti juos kaimynėms. Gerosios moteriškės man atsilygino. Namo grįžau turėdamas 20 Lt.
Sėkmės paskatintas paprašiau mamos daugiau kopūstų daigelių. Pamaniau, galėčiau juos parduoti. Tačiau ji jų nebeturėjo. Tad iš anksto mamos paprašiau, kad ji kitais metais pasėtų daugiau kopūstų, o juos išdaigintus galėčiau pardavinėti ir taip užsidirbti pinigų.
Mokydamasis antroje klasėje šių daržovių daigeliais prekiavau Čedasuose (Rokiškio kaim. sen.) ir Rokiškio turguje. Labai stengiausi parduoti savąją prekę: net užkimau siūlydamas pirkėjams kopūstus. Pavyko! Pardaviau viską – užsidirbau 100 Lt.
Geriausiai prekyba man sekėsi pernai. Pardavinėjau ankstyvųjų, vėlyvųjų, žiedinių kopūstų bei kaliaropių daigus. Pirkėjus viliojau dovanomis: kiekvienam įdėdavau dar ir pekininių kopūstų daigelių.
„Salvijaus mobilusis turgelis“ – taip klientai pavadino mano prekyvietę.
Už parduotus kopūstų daigus nusipirkau dviratį. Vertėjo stengtis!..
Šiais metais taip pat padėsiu mamai auginti kopūstus. Jau iš rudens šiltadaržio žemę sėjai pats paruošiau. Ji jau atšilusi. Sėklos laukia, kad jas pasėčiau. Kad tik jos gerai dygtų!
Na, šis darbas gal ir ne vyriškas… Tačiau aš noriu užsidirbti pinigų! Tad ir šiemet susitiksime turguje.
Tikiuosi, jog po poros metų ūkininkai mane pakvies rinkti akmenų!
Salvijus Griškėnas, Rokiškio Senamiesčio progimnazijos 5a klasės mokinys
