Prabėgo vos savaitė, kai rudeniškus, teigiamos temperatūros šios žiemos orus ėmė keisti šaltukas. Tačiau jau praėjusį ketvirtadienį beveik prie visų vandens telkinių rinkosi poledinės žūklės mėgėjai. Ar laimikis vertas žvejo gyvybės?
Pirmasis šių metų mėnuo, prasidėjęs lietumi, drėgme, dargana ir rudenį menančia teigiama paros temperatūra, į gilią neviltį, pasirodo, varė ne tik ledo ritulio žaisti norinčius paauglius bei vaikus, bet ir poledinės žūklės mėgėjus. Būtent jie, suaugusieji, praėjusį ketvirtadienį išmėgino Rokiškio miesto tvenkinio vos 3-4 cm storio ledą…
„Man tokie „perspausti” entuziastai kelia šiurpą. Suprasčiau, jei žmogus badauja, neturi kąsnio šeimai pamaitinti. Tokiu atveju keli pagauti ešerėkai gali būti traktuojami kaip išsigelbėjimas nuo bado. Tačiau kai vyrai, turintys darbus, šeimas, auginantys vaikus, nė kiek nesibaimindami dėl savo gyvybės kiūtina skilinėjančiu, stručio kiaušinio lukšto storumo ledu – suima pyktis. Kažin kokie bepročiai… Tik kodėl už jų kvailumą turi mokėti visuomenė? Juk gelbėtojų iškvietimas, mano žiniomis, ne dešimt ir ne dvidešimt litų mums, mokesčių mokėtojams, atsieina”, – sakė moteris, praėjusią savaitę paskambinusi į “Gimtojo…” redakciją ir pakvietusi vadinamųjų „kamikadzių” pasidairyti ant ką tik užsitraukusio Rokiškio miesto tvenkinio ledo…
Plačiau – antradienio GR.
GR inform.
