Šią savaitę Seimas pasišovė skubos tvarka svarstyti “Visuomenės informavimo įstatymo“ redakciją. Iki šiol minėtame įstatyme politikas buvo įvardinamas kaip viešas asmuo, visuomenei privalantis atsiskaityti už savo darbą, elgesį ir nusižengimus. Patvirtinus naująją įstatymo pataisą tokios informacijos rinkėjams jis galėtų ir nebeteikti. Nenorą atsakyti į nepatogius, kompromituojančius žurnalistų klausimus politikas, tapęs privačiu asmeniu, galėtų argumentuoti savo teise į privatumą. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius apgailestauja, kad projektas nebuvo derinamas su žiniasklaidos atstovais ir teigia, jog toks skubotas ir už durų gimęs siūlymas – gudriai sugalvota akcija prieš visuomenę, iš kurios atimama teisė žinoti tiesą apie politikų veiklą. Pagal dabar galiojantį įstatymą viešai kalbantys asmenys patys buvo atsakingi už savo žodžių teisėtumą. Naujasis įstatymas atsakomybę už viešai skleidžiamą informaciją siūlo užkrauti ant visuomenės informavimo priemonės valdytojo arba kito asmens, kuris gali prisiimti redakcinę atsakomybę. Taigi, jeigu tokios įstatymo pataisos kada nors būtų priimtos ir politikai būtų išbraukti iš viešųjų asmenų sąrašo, visuomenė nebesužinotų nei apie girtų parlamentarų išdaigas, nei apie politikų siekį pasipelnyti: į “privačius“ jų reikalus įsisukusiam žurnalistui tektų apsigyventi teisme…
Visuomenė prarastų teisę žinoti apie politikų paklydimus
Skirmantas PABEDINSKAS
LRT žurnalistas, buvęs Seimo narys, rokiškėnas
Beveik 100 proc. esu įsitikinęs, jog tokios pataisos “Visuomenės informavimo įstatyme“ nebus priimtos. Kodėl? Ogi todėl, kad numatoma naujojo įstatymo redakcija yra tiesiog nevykęs kratinys, o ne dokumentas. Pataisoms negali būti pritarta ir dėl kitos, mano manymu, pačios svarbiausios priežasties: dokumentu būtų bandoma sumenkinti žiniasklaidos reikšmę visuomenei. Jeigu būtų nutarta politikus išbraukti iš viešųjų asmenų sąrašo, žurnalistams taptų nebeįmanoma gilintis į jų veiklą, jų klystkelius ir nusižengimus, nes bet kokią kompromituojančią informaciją politikai galėtų traktuoti kaip privatų reikalą. Žurnalistams iš anksto reikėtų pasirūpinti nuolatiniais leidimais į teismą: paviešinę bet kokį politiko prasižengimą ar nukrypimą nuo normos jie taptų pagrindiniais atsakovais teismuose. Žurnalistai iš teismų ne tik nebeišeitų, bet juose ir apsigyventų…
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė
