Rajono vadovai nė nebeslepia: svarbesniuose rajono savivaldybės postuose norėtų matyti politinių partijų narius. Jie teigia, jog pretendento politinis aktyvumas yra didelis privalumas. Tačiau ar valstybės tarnautojo partinis lojalumas yra svarbesnis už jo dalykinę kompetenciją ir darbo patirtį?
Idėja rėmėjams atsilyginti postais yra sena kaip pasaulis. Štai viduramžių Europoje klestėjo sinekūra (lot. sine cura – be rūpesčio) – gerai apmokama tarnyba valstybės administracijoje. Ją valdovas skirdavo kaip atlygį jam nusipelniusiems žmonėms. O šie galėjo ne tik patys užimti skirtąsias pareigas, bet ir jas pelningai parduoti. Sinekūra – ne tik neefektyvus, tačiau ir labai brangus valstybės tarnybos modelis. Jis tapo nepakeliama našta karų ir epidemijų nualintoms Europos valstybėms: jos grimzdo į skolas.
Naujaisiais laikais sinekūrą pakeitė biurokratinė valstybės valdymo sistema. Jos teorijos pradininkas istorikas ir sociologas Maksas Vėberis teigė, kad ideali biurokratija grindžiama šiomis nuostatomis: valdžios aparato tarnautojai išlaiko asmeninę nepriklausomybę ir yra pavaldūs vadovybei tik dėl savo nuasmenintų oficialių pareigų; rengiama pretendentų į darbo vietą laisva atranka; jos kriterijai – kandidatų techniniai gebėjimai, nustatomi egzaminuojant arba kandidatui pateikus diplomą, patvirtinantį jo išsilavinimą; egzistuoja paaukštinimo, remiantis darbo stažu ir/arba nuopelnais, sistema, o paaukštinimas priklauso nuo viršininkų sprendimų; tarnautojas dirba visiškai atskirtas nuo administravimo priemonių nuosavybės ir negali pasinaudoti savo padėtimi.
Taigi biurokratas – profesionalus valstybės tarnautojas, turintis pakankamai žinių ir kompetencijos vykdyti jam patikėtas pareigas. O štai apie jo priklausomybę politinei partijai istorikas ir sociologas M.Vėberis neužsimena.
Prokurorai gina viešąjį interesą
Gediminas STOČKUS,
rajono prokuratūros prokuroras
Viešojo intereso gynimo srityje darbavausi 6 metus, iki šių metų gegužės, kai šis darbas patikėtas nebe apylinkių, o apygardų prokuratūroms.
Lietuvos teismų sistemoje dar nesuformuotas griežtai apibrėžtas viešojo intereso terminas. Visuomenė mano, kad jis yra ginamas tik tuomet, kai pažeidžiamos asmenų grupės ar visų šalies piliečių teisės. Iš tiesų viešasis interesas gali būti pažeistas ir tuomet, kai galimai nukentėjo ir pavienis asmuo. Prokuroras gali kreiptis į teismą ir tuomet, jei valstybės tarnautojai ar institucijos nevykdo savo pareigų ar jomis piktnaudžiauja.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
