Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, jog šiemet Lietuvoje jaunimo (iki 25 m.) nedarbas mažėjo sparčiausiai visoje ES. Prieš porą metų jaunų lietuvių nedarbo lygis viršijo 30 proc. ir smarkiai lenkė ES jaunimo nedarbo vidurkį. Dabar šis rodiklis nukritęs iki 24,8 – ištrūkome iš ES valstybių aštuntuko, kur jaunimo nedarbas didžiausias. Štai Graikijoje darbo neturi 53,8 proc., o Ispanijoje – 52,9 proc. jaunų žmonių.
Manoma, jog didžiausią jaunų lietuvių nedarbą lėmė „iškeptų“ absolventų įdarbinimas.
Nuo 2010 m. liepos 1 d. darbdaviams suteikta galimybė naudotis „Sodros“ įmokų lengvata, jeigu jie į darbą priima žmogų, įsidarbinantį pirmą kartą. Į darbovietę atėjęs žmogus gali pasakyti: „Neturiu patirties, bet turiu specialybę. Įdarbinę mane, pirmą kartą įžengusį į darbo rinką, valstybei mokėsite mažiau mokesčių.“
Tokia strategija pasiteisino. Darbdaviai noriai įdarbina jaunus bedarbius. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje darbą rado apie 100,4 tūkst. jaunų žmonių.
Lietuvos darbo birža aktyviai įgyvendina projektus, skatinančius jauno žmogaus verslumą, padeda jiems įgyti specialybę ar papildomų kompetencijų, suteikia galimybę persikvalifikuoti.
Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus duomenimis, 2011 ir 2012 metų jaunimo įdarbinimo situacija panaši.
Štai į Rokiškio krašto muziejų atėjo keturi jauni žmonės, Darbo biržos siųsti pagal Viešųjų darbų programą. Vienas yra baigęs Pandėlio gimnaziją beveik šimtukais, o kitas – Šiaulių universitete įgijęs apželdintojo bakalaurą. Muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė nedvejojo: „Jei tik turėtume lėšų, priimtume visus keturis. Reikia apželdintojo. O ir kitiems rastume, ką veikti.“
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
