Gimiau 1970 m. spalio 8 d. Klaipėdos mieste. Baigiau Simono Dacho vidurinę mokyklą, įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, pasirinkau pradinių klasių mokytojos specialybę.
Šiuo metu dirbu Rokiškio darželio-mokyklos “Varpelis” Laibgalių skyriuje pradinių klasių mokytoja.
Nuo pat vaikystės mane traukė gamta, menas, poezija. Studijų metais pati pradėjau eiliuoti. Nes tik eilėse išlaisvinu savo mintis ir aukso dulkėmis pabarstau savo sielą, kuri niekada nenurimsta, kažko ieško, maištauja, kenčia ir džiaugiasi. Todėl ir mano eilės vis kitokios: kartais vaikiškai saldžios ir lengvos, kartais verkiančios, skaudžios ir liūdnos.
Čia spausdinami eilėraščiai rašyti ne vienerius metus, įvairiausių metų laiku.
xxx
Pašauki meilę – gal jinai atlėks
Kaip vasaros vėjelis nuostabus.
Pašauki laimę – gal nutūps
Kaip mėlynoji Paukštė tau į širdį.
Pašauki džiaugsmą – gal atbėgs
Vaikystės takeliu vingiuotu.
Pašauk, pašauk visus kartu,
Kas ilgis meilės, laimės, džiaugsmo.
Aš padalinsiu jiems visiems
Po saują džiaugsmo,
Glėbį laimės
Ir meilės negailėsiu, neseikėsiu,
O pilsiu tiek, kiek telpa jums į širdis.
xxx
Supink žodžius į muzikinę pasaką,
Lai žadina visus poezijos pavasaris.
– Ar tu jauti? Širdis tarsi atgyja,
Nes sveikina tave gamta kvapnioj alyvoj.
– Ar tu girdi, kaip skamba muzika?
Prie tekančio šaltinio ir paukščiai gieda
Tarytum nuostabiausią giesmę Dievui.
Neieškokit manęs
Neieškokit manęs, pasiklydusios
Žiedo kvepėjime,
Neieškokit manęs, besivaikančios
Saulės spindėjimo…
Išėjau aš su vėjo aistringu kvėpavimu
Į tave, mano meile, –
Neatrastą niekieno salą.
Aš pavirsiu į kvepiančio žiedo dulkelę,
Aš pavirsiu į saldų lyg meilė nektarą,
Kad tik tu niekada
Nepamirštum alsavimo mano,
Kad tik tu niekada
Mano meilės nespjautum
Kaip apkartusios duonos plutelės…
Aš gal būsiu tik pilkas šešėlis ant kelio,
Kuris lauks ir ilgėsis saulėlydžio seno.
Aš gal būsiu tik paukštis pavienis,
Kuris rytą tau dainą sudėjo.
Svajonės
Iš melsvų debesų,
Lyg plaštakė lengvų,
Atkeliauja svajonės
Į vaikiškai atvirą širdį.
Ir išdygsta sparnai,
Ir lengvi, ir tvirti,
Kurie kelia svajonę
Į tikslą ir prasmę,
Į laimės ieškojimų taką.
Kurie neša pirmyn,
Kurie laiko tvirtai,
Kad tikėtum savim
Ir svajoti bei kurti
Nepavargtų širdis,
Nesustotų mintis
Ir tikėjimas vestų
Pirmyn.
Dukrytei
Plaukai balti kaip jūroje bangelės baltos,
O šypsena šviesi ir nekalta.
Tai mano tolima vaikystė blaškos
Tavam veidely, sruogoje plaukų…
Ji eina ir dainuoja džiaugsmą.
Te vėjas išnešioja jį visiems,
Tebėga ir meilę šaukia,
Kuri atlėks jaunystei ant sparnų.
xxx
Pašauki meilę – gal jinai atlėks
Kaip vasaros vėjelis nuostabus.
Pašauki laimę – gal nutūps
Kaip mėlynoji paukštė tau į širdį.
Pašauki džiaugsmą – gal atbėgs
Vaikystės takeliu vingiuotu.
Pašauk, pašauk visus kartu,
Kas ilgis meilės, laimės, džiaugsmo.
Aš padalinsiu jiems visiems
Po saują džiaugsmo, glėbį laimės
Ir meilės negailėsiu, neseikėsiu,
O pilsiu tiek, kiek telpa jums į širdį.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Dainora MINEIKIENĖ
