Prieš porą trejetą metų pasaulį apėmusi savęs fotografavimo karštinė nesitraukia. Kaip žaidimas tarp paauglių išpopuliarėjusios asmenukės įtraukia visus: ir vaikai, ir suaugusieji mobiliuoju telefonu fiksuoja savo gyvenimo akimirkas – „Aš – vakarėlyje“, „Aš – odontologo kėdėje“, „Aš išėjau pasivaikščioti“, „Aš atostogauju“, „Aš – darbe“ ir t. t. Dauguma tokio pobūdžio fotografijas nė nesusimąstydami kelia į internetą, taip atskleisdami apie save įvairiausias smulkmenas, kurių galbūt niekam nesakytų… Socialinio tinklalapio paskyroje atsiradusi asmenukė bematant informuoja aplinkinius, kur ir su kuo eini, kuo esi apsirengęs, kaip susišukavęs, o prierašai po nuotraukomis neretai būna dviprasmiški… Lyg to būtų maža, profesionalūs fotografai vis dažniau dalija patarimus, kaip susikurti tobulą asmenukę: į kurią pusę pasukti galvą, kokį makiažą pasidaryti, o naujuose mobiliuosiuose telefonuose atsiranda specialios „selfie“ programėlės.
Tačiau yra ir tokių, kurie nepaliauja stebėtis žmonėmis, pamišusiais dėl asmenukių. Jie atvirai sako nesuprantantys, kokios priežastys lemia norą svetimiems žmonėms nuolatos teikti informaciją apie save? Tiesa, atsakyti, kodėl daro asmenukę, kam ji reikalinga ir ką reiškia, dažnai negali ir patys autoriai. Populiariausias jų atsakymas – „šiaip“.
Ar nuolatinis savo veiklos fiksavimas reiškia, kad asmuo jaučiasi vienišas ir bet kokiais būdais stengiasi atkreipti į save dėmesį? O gal atvirkščiai –populiarumas įpareigoja kiekvieną minutę pasauliui atskleisti, ką veiki? Apie tai „Gimtasis…“ teiravosi savo pašnekovų.
Adelė DAMBRAUSKAITĖ
Rokiškėnė moksleivė
Man patinka asmenukės. Kam jų reikia? Nežinau. Šiaip sau. Tiesiog madinga taip save išreikšti. Nematau tame nieko blogo. Tai paprastas žaidimas. Pavyzdžiui, gali parodyti savo nuotaiką atitinkamomis veido mimikomis. Jei esi gerai nusiteikęs, kodėl neįkėlus į socialinį tinklalapį kokios linksmos nuotraukos? Kai esi vienas ir neturi ką veikti, gali pakvailioti. O nusifotografavęs ir įkėlęs į internetą, sulauksi draugų dėmesio. Smagu, jei ką nors tavo nuotraukos prajuokina. Tokiu atveju sulauki palaikančių komentarų. Skaičiuodamas juos sužinai, kam tu patinki, kas tave pastebi. Gera, kai draugai pagiria. Suprantu, jog negali visiems patikti, bet džiaugiuosi, kad mano nuotraukos dažniausiai komentuojamos teigiamai. Nepykstu ir dėl ne visai palankių komentarų. Jeigu jie mane įžeidžia – ištrinu.
Aišku, patikti aplinkiniams galima ir kitokiais būdais – darant kažką naudingo. Mano nuomone, bendraamžiai gana tingūs, tad fotografavimasis – vienas iš būdų būti pastebėtiems ir populiariems.
Per savaitę asmenukių pasidarau bent kelias, tačiau kiekvieno savo judesio nefiksuoju. Kartais nusifotografuojame su draugėmis, pasidarome grupinukę. Tiesa, turiu draugių, kurios fotografuojasi kiekviename žingsnyje. Kodėl jos taip daro, tikrai nežinau.
Daiva MAŽUKNAITĖ
Rokiškėnė, 21-erių studentė
Neneigsiu: šiai madai pasidaviau ir aš. Retsykiais pasidarau asmenukes, tačiau nemanau, kad verta jomis įamžinti kiekvieną savo judesį. Dažniausiai nusifotografuoju, jei atrodau nekasdieniškai. Beveik visada su draugais pakvailiojame ir pasidarome asmenukių per vakarėlius. Vėliau jos primena apie smagiai praleistą laiką. Tik įprastai tokių kadrų neviešinu internete, socialiniuose tinklalapiuose, nes pirmenybę šioje erdvėje teikiu įprastoms nuotraukoms. Man labiau patinka nusifotografuoti vaizdingose vietose ar prie žinomų objektų. Tokias nuotraukas į socialinius tinklalapius keliu norėdama, kad visi pasigrožėtų vietovėmis, kuriose buvau, o ne manimi.
Pirmąkart pati save nusifotografavau būdama gal 15 metų. Tiesiog buvo smagu pažaisti naujuoju fotoaparatu. Bet tada tokios sąvokos kaip „asmenukė“ dar nebuvo. Man juokinga, kai asmenukėmis žmonės įamžina kiekvieną savo krustelėjimą ir viską kelia į socialinius tinklalapius. Atrodo, lyg nuolat stokotų aplinkinių dėmesio. Nuolatinis asmenukių kėlimas į internetinę erdvę man asocijuojasi su egocentrizmu ir perdėta žmogaus savimeile, šie dar labiau didėja pasipylus liaupsinantiems draugų komentarams ir vadinamiesiems „laikams“ (angl. „like“ – patinka).
Dažnas asmenukių fotografavimas turi neigiamą poveikį ir asmens saugumui. Dažnai paaugliai nesusimąsto, jog viešina per daug asmeninio gyvenimo detalių, nesaugo nei savo, nei artimųjų privatumo. Dėl to socialiniai tinklalapiai tampa puiki terpė nusikaltėliams sekti žmonių veiksmus. Bet dabar tokia mada, o paauglystėje žmogus labiausiai paveikiamas visų visuomenės madų: daro kaip visi, kad tik neišsiskirtų.
Mano požiūris į šį socialinį reiškinį yra gana skeptiškas. Manau, nuotraukos yra skirtos įamžinti reikšmingas bei įsimintinas gyvenimo akimirkas, o asmenukės dažniausiai neturi jokios prasmės, tik parodo mūsų narcizišką prigimtį. Man labai patinka vartyti senus tėvų albumus: ten nerasi perdėto dirbtinumo, kuris itin dažnai pastebimas asmenukėse. Senose nuotraukose kiekviena pagauta akimirka yra nuoširdi, nesuvaidinta ir kažkuo reikšminga.
Nors tarp draugų asmenukės – gana įprastas reiškinys, tačiau mano šeima jas vertina neigiamai. Jie nesupranta, iš kur atėjo tokia mada ir ką norima asmenukėmis parodyti. Pamenu, vienintelį kartą tėvai sutiko nusifotografuoti asmenukei prieš man išvykstant pusmečiui mokytis į Ispaniją. Norėjau turėti atsiminimą – nuotrauką su jais, o nufotografuoti mus visus kartu tuo metu nebuvo kam.
Miglė Katinauskienė
