Būsimoji vienuoliktokė Ieva Balčiūnaitė džiaugėsi, kad ši jos vasara ypatinga, kaip niekad pilna įspūdžių. Viskas prasidėjo nuo karinės stovyklos, kurioje dalyvavo su rajono jaunimo lyderiais. Kariniai žaidimai, šliaužiojimas purve, orientacinės varžybos, kareiviškas maistas… – šešiolikmetei tokius dalykus teko patirti pirmą kartą. Tiesa, ji tikėjosi, kad bus šiek tiek griežčiau.
Šerti, šukuoti, išjodinėti…
Po karinės stovyklos mergina su tėvais ilsėjosi Švedijoje. Tačiau įspūdingiausia buvo tai, kad grįžusi pradėjo dirbti Dusetų žirgyne. „Žirgai – mano vaikystės dienų svajonė, beje, kaip ir šokiai“, – šypsojosi Ieva. Žirgyne dirba jos pusseserė, ir kai Ieva ten nuvažiavo, šeimininkas, pamatęs, kad merginai patinka žirgai, pasiūlė jai pasilikti padirbėti – šerti, šukuoti, išjodinėti žirgus. „Nieko įdomesnio nėra už tokį darbą“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė. Ji nuo pat mažens apie tai svajojo. Vaikystėje, vos pamačiusi žirgus, verždavosi prie jų, prašydavo tėvų leisti pajodinėti.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
