Gruodžio 22 d. Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos kolektyvas 47-ąjį kartą minėjo bibliotekininko dieną. Šventėje džiaugėsi gera naujiena: kitais metais planuojama renovuoti centrinį įstaigos pastatą Nepriklausomybės aikštėje. Gausi bibliotekininkų šeima išdalijo apdovanojimus už geriausius šių metų kraštotyros darbus.
Kalendoriuose nerasime bibliotekininkų profesinės šventės, tačiau Rokiškio rajono bibliotekininkų šeima kasmet ją pamini, tik keičia laiką: kartais švenčia vasarą, dažniau – metų pabaigoje. Šiemet darni šeima susibūrė metų pabaigoje. Viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė pasidžiaugė, jog Rokiškio biblioteka šalies rajono bibliotekų reitinge surinko visas keturias auksines žvaigždutes, o Kriaunų biblioteka pripažinta Lietuvoje kūrybiškiausia.
Kiti metai rajono bibliotekininkų šeimai išskirtiniai: pagaliau turėtų prasidėti centrinio pastato renovacija.
Bibliotekininkų bendruomenė savo narius skatina rinkti kraštotyros medžiagą. Šiemet buvo surengtas konkursas: 37 bibliotekos skyriai pateikė 38 kraštotyros darbus.
Kraštotyros darbų konkursą organizavo ir vykdė Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka kartu su rajono miestų bei kaimų filialais. Konkurso nuostatus parengė bibliografijos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Rita Viskaitienė. Darbai turėjo atsiremti į Etnografinių regionų metus ir suaktyvinti kraštotyros darbą filialuose.
Darbus vertino 4 narių komisija: pirmininkė vyresnioji metodininkė Violeta Melvydienė, nariai – direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė, Bibliografijos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Rita Viskaitienė ir vyresnioji bibliografė kraštotyrai Audronė Tupalskienė.
Daugiausia darbų skirta žymiems savo krašto žmonėms (22 darbai), nykstančių ar jau išmykusių kaimų istorijoms (5), autentiškiems krašto paveldo paminklams (kryžiams, trobesiams, sodybų apipavidalino ir puoselėjimo subtilybėms (3), aprašytos trijų bibliotekų – Kavoliškio, Rokiškio miesto ir Čivylių istorijos.
Darbų centre – jau anapilin išjusieji: geodezininkas Antanas Ražinskas, padovanojęs Rokiškio krašto muziejui labai vertingą išsaugotą dokumentą – 1848 metų Rokiškio grafystės žemėlapį; aktorius, poetas, dailininkas Bronius Gražys, atgulęs amžinojo poilsio Duokiškio kapinaitėse, Rokiškio krašto garbės pilietė dailininkė primityvistė Monika Bičiūnienė, išėjusi į amžinybę likus pusmečiui iki 100-mečio; teisėtyrininkas profesorius Mykolas Riomeris, liaudies meistras Jonas Vizbaras, dailininkas architektas Petras Kiaulėnas, kunigas kanauninkas Augustinas Liepinis, 35-eris metus klebonavęs Panemunio bažnyčioje. knygnešys Juozas Petrulis, viso kaimo gerbiama mokytoja Anelė Mikėnaitė-Gervienė, Rokiškio krašto garbės pilietis, mokytojas, partizanas Leonardas Grigonis Užpalis, poetas Antanas Kancevičius, tautodailininkė, rašytoja Aldona Laguckaitė-Varnienė, vynuogininkas, savamokslis selekcininkas Antanas Gailiūnas, Vienas darbas skirtas įvairiems Salų krašto amatininkams, pradedant 19 a. akmenskaldžiais, karšėjais ir baigiant šių dienų amatininkais.
Daug darbų apie šiandien gyvenančius ir kuriančius kraštiečius : tautodailininkus Joną Bugailiškį, Vandą Olinskaitę-Aleksiūnienę, Veroniką Mikėnaitę-Siminonienę, Rokiškio krašto garbės pilietę– juostų audėją Palmirą Damijonaitienę , medžio drožėjus Venecijų Jočį ir Vidmantą Zakarką, literatę Gražiną Degutytę-Pitrėnienę, dailininką Rimvydą Pupelį.
Labai svarbūs krašto istorijai darbai apie nykstančius ir jau išnykusius kaimus: kraštotyros darbuose pateiktos Žeimių, Taraldžių, Jūžintų, Davainiškio kaimų istorijos. Pirmojo darbo autorė, džiaugiasi, kad kaimas prie Petriošiškio dar gyvas; kituose pasakojamos kaimų istorijos nuo legendų apie vardo kilmę iki šių dienų. Įdomi išnykusio Davainiškio kaimo istorija, užsibaigianti eilėraščiu: gimtasis kaime, kur dingai?. Įdomiai pateikta Kalvių krašto kaimų istorija, papasakota Jono Bendoriaus prisiminimais.
Trys svarūs darbai su gausia informacija ir ikonografija – tai Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiniečio, Onuškio Šv. Arkangelo Mykolo ir Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčių istorijos.
Gražus, spalvingas darbas apie gražiausias Suvainiškio sodybas, apipintas augalų ir žmonių istorijomis.
Visų komisijos narių nuomone, labiausiai atliepiantys etnografinių regionų metus darbai – savojo identiteto ieškojimus Kriaunų apylinkėse ir Konstantinavos ir aplinkinių kaimų kryžius.
Vieni darbai-buvo pradėtų darbų tęsiniai, kiti – tik didelio būsimo darbo pradžia. Darbai nevienodo lygio, vieni pranašesni vienais kriterijais, kiti kitais. (aktualumas informatyvumas, autentiškumas, šaltinių įvairovė, apipavidalinimas) Didžiausias trūkumas – beveik visi darbai stokoja savo įžvalgų, išvadų, pabaigos, daug darbų be bibliografijos, pratarmės, šaltinių – o jeigu jie ir yra – tai netikslūs, neapibrėžti.
Darbai buvo vertinami, atsižvelgiant į medžiagos aktualumą, autentiškumą, informatyvumą, šaltinių įvairovę, apipavidalinimą, nuoseklumą. Kalbant apie aktualumą – tikriausiai nėra nė vieno darbo, kuris nebūtų aktualus konkrečiam kraštui, konkrečiai bendruomenei.
Geriausiais kraštotyros darbais, atsižvelgus į visų komisijos narių vertinimus penkiabalėje sistemoje pagal visus kriterijus ir diskutuojant skirtos vietos:
Pirmoji – “Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia”, Aleksandravėlės bibliotekininkė Alma Mekšėnienė.
Antroji – “Taraldžių kaimo istorija”, Verksnionių bibliotekininkė Gražina Matukienė.
Trečioji – “Tautodailininkė Veronika Mikėnaitė-Siminonienė”, Panemunėlio geležinkelio stoties bibliotekininkė Rima Maciūnaitė.
Paskatinamieji prizai:
“Kriaunų apylinkės. Savojo identiteto ieškojimai – atradimai”, Kriaunų bibliotekininkė Audronė Telšinskienė;
“Juodupietis, vynuogių karalius Antanas Gailiūnas”, Juodupės bibliotekininkės Liucija Užtupienė ir Renata Bernatonienė;
“Konstantinavos ir apylinkių kaimų kryžiai”, bibliotekininkė Irena Žindulienė;
“Tautodailininkas Vidmantas Zakarka”, Panemunėlio miestelio bibliotekininkė Dalia Giriūnienė;
“Onuškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Istorija ir dabartis”, bibliotekininkė Nijolė Brenčienė;
Pagyrimo verti darbai:
“Bajorų kaimo šviesuliukas Nijolė Čirūnienė”, Bajorų bibliotekininkė Virginija Krasauskienė;
“Rokiškio krašto garbės pilietė juostų audėja Palmira Damijonaitienė”, Gediškių bibliotekininkė Sigutė Šimanauskienė;
“Grožį kuriame patys”, Suvainiškio bibliotekininkė Regina Šimėnienė;
“Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia 100 metų istorijoje”, Žiobiškio bibliotekininkė Liucija Kirstukienė;
“Kūryba yra mano kraujas. Obelietis menininkas Rimvydas Pupelis-Muta”, bibliotekininkės Gražina Deksnienė, Violeta Pupelienė;
“Jonas Bendorius. Gyvent sugrįžę prisiminimai”, Kalvių bibliotekininkė Gražina Matukienė;
“Knygnešys ir pedagogas Juozas Petrulis”, Ragelių bibliotekininkė Reda Lapienienė;
“Monika Bičiūnienė”, Pandėlio bibliotekininkė Aušra Skaburskienė.
Šventės akimirkos – šios svetainės nuotraukų galerijoje.
Dalia Zibolienė
