Milijonai, siūlomi modernizuoti mūsų miesto daugiabučius namus, naujos gyvybės jiems neįkvėps. Nė viena daugiabučių bendrija nesiryžo savo būstų modernizuoti su valstybės parama, kai buvo kompensuojama net 50 proc. išlaidų. Šiandien Seimas svarstys Vyriausybės pataisas, kuriomis numatoma valstybės skiriamą paramą daugiabučiams modernizuoti mažinti iki 15 proc. Užstrigo ir probleminiam rajonui skirti milijonai, už kuriuos numatyta renovuoti tris Taikos gatvės daugiabučius, populiariai vadinamus bendrabučiais.
Renovavimo viltys sklaidosi
it sapnas
Šiandien Seimas svarstys Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisas, kurioms po Vyriausybės teikimo jau gautas Seimo pritarimas. Modernizavimo paramos keitimo esmė – valstybės parama daugiabučiams mažėja nuo 50 iki 15 proc. projekto vertės. Taigi pagrindinė išlaidų būstui atnaujinti našta užguls jų savininkų pečius.
Daugybę kartų agitavęs daugiabučių namų gyventojų bendrijas dalyvauti namų renovavimo programoje rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Savickas sako praradęs viltį, kad sumažėjus paramai mūsų miesto gyventojai ryžtųsi tokiai investicijai. “Jeigu nė vienas namas nesiryžo renovuoti anksčiau, tai dabar tokios galimybės lygios nuliui”, – svarstė specialistas, vis dar neabejojantis atnaujinto namo nauda gyventojams. Anot jo, jeigu bent viena bendrija pralaužtų baimės ledus, procesas pajudėtų. “Privačių namų savininkai iš paskutiniųjų tvarkosi savo būstus, šiltina juos, keičia langus, remontuojasi ir negali net svajoti apie valstybės paramą. Juk butai daugiabutyje – taip pat žmonių nuosavybė, kuria privalo patys rūpintis. Šiems dar ir paramą valstybė teikia, kurios niekas nenori”, – sakė A.Savickas. Jo manymu, daugiabučių namų gyventojai ateityje vis tiek bus priversti investuoti į būstus, nes senstantis namas neturės kitos išeities. “Renovuotame name iš esmės pasikeičia šildymo išlaidos, jos gali sumažėti net iki trijų kartų. Be to, kiekvienas butas moka tik už faktiškai suvartotą šilumą, kurią skaičiuoja ant kiekvienos šildymo baterijos sumontuoti skaitikliai. Pasikeičia ne tik išvaizda, bet išauga ir šio turto vertė”, – argumentus už renovavimą dėstė pašnekovas.
Tačiau užklupęs sunkmetis, jo teigimu, kuriam laikui užbraukė daugiabučių atnaujinimo viltis, nes gyventojai renovacijai aktyviai priešinasi. Ir tam turi motyvų – mažėjančios pajamos, ilgas investicijų atsiperkamumas, žemos būsto kainos.
Užstrigo ir “probleminio”
milijonai
Pirmosios daugiabučių renovavimo kregždės mūsų mieste turėjo būti trys Taikos gatvės daugiabučiai, iki šiol vadinami bendrabučiais. Juos modernizuoti pagal probleminio rajono statusą buvo žadama skirti per 6 mln. litų. Renovavimo išlaidas žadėta dengti net 85 proc. Tačiau darbai dar nė nepradėti: reikalai užstrigo dėl paramos dydžio. “Vyriausybės lygiu sprendžiama, ar privačiam sektoriui gali būti skirta tokio dydžio parama. Jeigu Rokiškis neturėtų probleminio rajono statuso, apie tokią didelę paramą nebūtų nė kalbama. Tačiau vis dar tikimės, kad šis statusas mus saugo ir parama nebus mažinama. Dabar pateikti paklausimai Europos Sąjungai (ES) ir laukiama atsakymų”, – teigė rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Rekerta.
Didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė žinia, jog už probleminiam rajonui skirtus pinigus bus atnaujinti daugiabučiai, kuriuose – savivaldybės socialiniai būstai. Kai kuriuose jų gyvena ne patys sąžiningiausi ar geriausi žmonės. Tačiau rajono valdžia tuomet turėjo savo argumentų. Pagrindinis – nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima išskirti vieną ar kitą miesto daugiabutį: nuspręsta renovuoti tuos namus, kuriuose yra daugiausia socialiai remtinų gyventojų.
Keis veidą tik viešieji pastatai
Šiemet šalyje būsto ir viešųjų pastatų renovacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. litų. Šios sumos 1,8 mlrd. litų tikimasi gauti iš Europos investicijų banko ir ES struktūrinių fondų. Ne mažiau kaip pusės milijardo litų paskolų tikimasi sulaukti iš Lietuvos komercinių bankų.
Viešiesiems pastatams renovuoti 2007-2013 m. numatyta skirti 1,07 mlrd. litų iš ES struktūrinės paramos fondo. Už šią sumą bus atnaujinti ir apšiltinti 375 pastatai. Šiuo metu jau skirstyta 574 mln. litų.
“Daugiabučių modernizaciją rajone galima tapatinti su visišku štiliumi. Labai nepalankios žadamos paramos sąlygos, krizė. Be to, būsto kainos, palyginti su didmiesčių, žemos, ir galimybė atnaujintą būstą parduoti brangiau gyventojų nesuvilios”, – optimizmu dėl privataus sektoriaus renovacijos perspektyvų netryško G.Rekerta.
Tačiau, anot jo, yra ir gerų naujienų. Jau šį rudenį milijonų turėtų sulaukti Juodupės ir Pandėlio gimnazijos: jas renovuoti jau pasirašytos sutartys su Verslo paramos agentūra. Atnaujinimo darbai kainuos atitinkamai 2,5 ir 4 mln. litų. Tikimasi pasirašyti ir Kamajų gimnazijos 4 mln. litų investicijų sutartį.
Parama susitraukė
Valstybė, skatinusi būsto atnaujinimą, iki šiol finansavo iki 50 proc. išlaidų. Nusprendę atnaujinti namą jo savininkai turėjo sumokėti pradinį įnašą, (5 proc. visos sumos), valstybės parama sudarė 15-50 proc., likusias išlaidas dengtų komercinių bankų paskolos. Nepasiturinčioms šeimoms numatyta savivaldybių bei valstybės parama.
Tačiau vyriausybė nutarė, kad šiandien ji neišgali dengti pusės renovavimo kainos. Nutarta, kad valstybės parama būstui modernizuoti šiuo metu yra per didelė ir turėtų būti mažinama. Todėl pagrindinis ir esminis daugiabučių namų finansavimo šaltinis – patys daugiabučių namų savininkai, o ne visų mokesčių mokėtojų pinigais suformuotas valstybės iždas.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, neabejojantis, jog mažės pageidaujančių renovuoti daugiabučius, sakė, jog prievartos nebus: gyventojus reikės įtikinti renovavimo nauda, jiems žadama teikti ilgalaikes lengvatines paskolas, kurių palūkanos siektų 3 proc. Nepasiturinčios šeimos ir vieniši asmenys gaus valstybės paramą, teikiamą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.
Tačiau dalis politikų prieštarauja numatytiems keitimams ir planuojamą naują tvarką vadina daugiabučių modernizavimo mirtimi arba kilpa gyventojams, jeigu bendrijos nuspręstų renovuoti. Esą tokie pakeitimai šiuo metu labai naudingi tik darbo stokojančioms statybos organizacijoms ir paskolas duodantiems bankams.
Aldona Minkevičienė
