Chirurgų patarimas: nekentėti skausmų – kreiptis į medikus

Rajono chirurgai pataria rokiškėnams nesistengti susigyventi su skausmu, o kuo greičiau kreiptis į medikus, surasti kiekvieno negalavimo priežastį ir laiku ją pašalinti.

Tiesiai širdin
Rokiškietė Marija Džiugelienė su siaubu prisimena rankų plaštakų skausmą. Nemalonus ir dažnai kankinęs jausmas ją stūmė neviltin. Atrodė, lyg tūkstančiai adatų vienu metu skverbtųsi jai į nykštį. Geliantis skausmas imdavo plisti kūne: iš plaštakos – į alkūnę, petį, o pasiekęs krūtinę durdavo tiesiai širdin. Būdavo naktų, kai kūną raižantis dieglys neleisdavo užmigti, o krūpčiojanti širdis, rodėsi, ims ir sustos…
“Nuo sunkaus ir monotoniško darbo fermoje apmirė nykščio nervai. Raumenys aplink šį pirštą suglebo, pasidarė lyg vandens pripildytas maišelis. Rankos dažnai tirpo, nykštys pasidarė nevikrus, pirštais tapo sunku sugraibyti mažesnius daiktus, nebesugebėjau įsiverti siūlo į adatą, užsisegti sagų”, – maigydama plaštaką, pasakojo p. Džiugelienė. Jokie vaistai nebemalšino širdį veriančio skausmo. Moteris pagalbos kreipėsi į medikus.

Kanalo sindromas
Prieš 7 metus rajono ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Robertas Baltrūnas atliko M.Džiugelienei operaciją: delninėje pusėje buvo perpjautas raištis, dengiantis riešo kanalą. Po intervencijos kanale padaugėjo vietos ir sumažėjo spaudimas. Dėl to pagerėjo pacientės savijauta, pranyko pirštų skausmai, tirpimas, atsistatė judesiai. Kitą dieną po operacijos moteris buvo išleista namo.
Gydytojo R.Baltrūno žodžiais, rankų tirpimas, ypač juntamas naktį, dažniausia signalizuoja apie prasidėjusią ligą – riešo kanalo sindromą. Jį skatina monotoniškas darbas, besikartojantys rankos ir riešo judesiai. Liga vystosi ne tik tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą, bet ir ilgas valandas praleidžiantiems prie kompiuterio.

Tikimybė susirgti
Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Tikimybė dailiosios lyties atstovėms ja susirgti ypač padidėja menopauzės laikotarpiu, kai organizme vyksta įvairūs pokyčiai.
Riešo kanalo sindromas dažniau kamuoja sergančius cukriniu diabetu ar kitomis endokrininėmis ligomis. Kartais ši liga yra traumos pasekmė.
Gydytis pradedama konservatyviomis priemonėmis: gydytojas pacientui skiria kraujotaką gerinančių, priešuždegiminių preparatų. Jei medikamentais nepasiekiamas teigiamas rezultatas, tuomet atliekama operacija. Po jos dalis žmonių iš karto pajunta palengvėjimą, kitus dar kurį laiką kankina nedidelis skausmas bei pirštų tirpimas. Taip yra dėl ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo.
Pacientė M.Džiugelienė žinojo gydytojo rekomendacijas: lengvus darbus galima dirbti po operacijos praėjus 3-4, o sunkius – 6 savaitėms. Tačiau ji patarimų nesilaikė: tik grįžusi namo iš karto nuskubėjo į tvartą melžti karvių.
“Gyvuliai neleidžia ilgai sirgti. Turėjome karvę, kuri neprisileido svetimų žmonių”, – kalbėjo p. Džiugelienė.
Anot gydytojo R.Baltrūno, toks sprendimas labai rizikingas.
“Operaciją atlikęs medikas ne kartą tyrinėjo mano delnų linijas. Jis man išpranašavo ilgą gyvenimo kelią. Tikiu jo žodžiais: atsikračius įkyraus rankų skausmo, gyvenimas nušvito ryškiomis spalvomis”, – sakė p. Džiugelienė.
Moteris visiems pataria nekentėti skausmo, o kuo greičiau pagalbos kreiptis į medikus.

Pasiūlys išeitį
Nekentėti varginančių skausmų ir kuo skubiau kreiptis į medikus pataria ir rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Antanas Zadorožnas. Svarbiausia, anot jo, niekada nesistengti susigyventi su skausmu – būtina surasti kiekvieno negalavimo priežastį ir laiku ją pašalinti, net jeigu reikėtų apsilankyti ne pas vieną, o pas kelis gydytojus.
Rajono ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje pacientų būklę tiria profesionalių medikų komanda: abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytojas A.Zadorožnas, gydytojai chirurgai Vytenis Kazimieras Bandžiulis, Henrikas Sakalinskas, ortopedai-traumatologai Vilimantas Uselis ir R.Baltrūnas.
Ligoninės gydytojas chirurgas H.Sakalinskas kasdien nuo 13 iki 17 val. pacientus konsultuoja Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre.
Patyrę gydytojai, diagnozavę negalavimo priežastį, pasiūlys ir išeitį: medikamentinį gydymą, intervenciją, o jei nebus galimybės problemos išspręsti vietoje, pacientą nukreips konsultacijų į tretinio lygio paslaugas teikiančią medicinos įstaigą.
Visi gydytojai ne tik konsultuoja, bet ir atlieka chirurgines operacijas.
“Neatitrūkstame nuo aktyvios chirurginės praktikos”, – teigė abdominalinės chirurgijos gydytojas A.Zadorožnas.

Skubos tvarka
Rajono ligoninės gydytojai chirurgai atlieka planines apendicito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų ir tulžies pūslės, pilvo sienos, kirkšnies, šlaunies, bambos, baltosios linijos ir pooperacinių išvaržų korekcijas, urologines (sėklidės vandenės, apyvarpės susiaurėjimo šalinimo ir kitas) operacijas, šalina išsiplėtusias poodines kojų venas.
Skubos tvarka gydomi pacientai, kuriuos ištinka ūmus apendicito priepuolis, kuriems reikia šalinti įstrigusias išvaržas, sąaugas, sukeliančias žarnų nepraeinamumą, kuriems prasidėjo kasos, tulžies pūslės uždegimai, ir kitais ūminiais atvejais.
“Liga nesirenka nei laiko, nei aplinkybių, todėl pagalba ekstra atvejais yra viena sudėtingiausių: būtina per labai trumpą laiką įvertinti situaciją ir priimti sprendimą”, – aiškino chirurgai.

Tulžies akmenligė
Bene dažniausiai rajono chirurgai operuoja tulžies pūslės akmenligę. Ši liga kamuoja apie 20 proc. visų suaugusių gyventojų. Net 80 proc. susirgusiųjų iš pradžių nejaučia jokių simptomų. Tik ligai progresuojant žmogų pradeda kankinti skausmai. Akmenys tulžies pūslėje dažniausiai aptinkami dėl kitų pacientų nusiskundimų atliekant pilvo organų echoskopiją (ultragarsinį tyrimą).
Laiku nepradėjus gydymo tulžies pūslė gali prakiurti, išsivystyti pilvaplėvės uždegimas – tulžinis peritonitas. Akmenėliams iš tulžies pūslės patekus į jos latakus, liga gali komplikuotis pūlingu latakų uždegimu ir gelta. Pastarajai būdingi labai stiprūs skausmai, aukšta temperatūra, pageltusios akys. Kartais gali prasidėti ūmus kasos uždegimas, pasireiškiantis labai stipriu skausmu viršutinėje pilvo dalyje, ligonio smarkiu pykinimu.
Po laparoskopinės tulžies pūslės operacijos išgyjama beveik 100 proc. Jau kitą dieną pacientas išleidžiamas namo, o silpnumas ir nedidelis skausmas paprastai išnyksta po 7-10 dienų.

Privalumai
Medicinos mokslo technologijos nuolat tobulėja, atsiranda vis naujesnių gydymo būdų. Vienas jų – laparoskopija, kai per kelis nedidelius pjūvius, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Šis minimalios invazinės chirurgijos metodas jau daugelį metų taikomas rajono ligoninės chirurgų.
“Laparoskopija – didelė ir sudėtinga operacija, atliekama pro rakto skylutę”, – šyptelėjo gydytojas A.Zadorožnas.
Tai – unikalus metodas, atveriantis didžiules diagnostikos ir gydymo galimybes naudojant technines optikos, televizijos, elektros prietaisų ir mechanikos galimybes, chirurginę patirtį, įgūdžius ir žinias.
Laparoskopija palengvina pacientų pooperacinį laikotarpį, sutrumpina sveikimo laiką, sumažina gydymo išlaidas. Maži pjūviai beveik nepalieka randų.
Be to, daugiau nei prieš dešimtmetį rajono ligoninėje išvaržų gydymui pradėtos taikyti aloplastinės medžiagos – specialūs tinkleliai pilvo sienos defektams dengti.

Minimali invazija
Minimalios invazijos į organizmą – artroskopijos būdu – rajono ligoninėje atliekamos ir ortopedinės-traumatologinės operacijos. Artroskopine invazija padaromi du nedideli – nuo pusės iki centimetro ilgio – pjūviai, per kuriuos įvedamas optinis teleskopas. Monitoriuje matant vaizdą diagnozuojamas sąnario pažeidimas bei atliekama pati operacija.
Šlaunikaulis, blauzdikaulis, girnelė, raiščiai, meniskai, raumenų sausgyslės, sąnarinė kapsulė, gaubianti sąnarį bei sudaranti papildomas kišenes aplink jį, – visa tai formuoja sudėtingą kelio sąnario struktūrą. Bent vienos dalies pažeidimas, trauma ar negalavimas turi įtakos visam sąnariui. Jo skausmas blogina žmogaus gyvenimo kokybę, trukdo laisvai judėti, todėl svarbu laiku diagnozuoti kelio sąnario ligas ir kuo skubiau jas gydyti.
Artroskopijos metodu gydomi  įvairūs kelio, čiurnos, riešo, alkūnės, klubo sąnario pažeidimai: kelio menisko, priekinio kryžminio raiščio plyšimai, girnelės kremzlės suminkštėjimas…

Gipsas ar plokštė
Rajono ligoninės ortopedai-traumatologai dažniausiai atlieka ilgųjų kaulų lūžių, kelio sąnario patologijos ir sužalojimų, sąnarių išnirimų, raiščių, raumenų ir sausgyslių plyšimų, iškrypusio pėdos nykščio išsikišimo sumažinimo, rankų tirpimo, pritrauktų rankų pirštų tiesinimo, rankos synovialinių išvaržų šalinimo operacijas. O ateityje planuojama atlikti trūkusių kelio raiščių atstatymo operacijas.
Lūžusio kaulo dalys invazijos metu gali būti sutvirtinamos jas gipsuojant, tačiau šiuo metu naudojamas daug pažangesnis gydymo būdas: lūžgaliai sujungiami specialiomis plokštelėmis ar strypais. Šie implantai, gaminami iš specialių metalo lydinių, nesukelia organizmo reakcijos į juos. Plokštelės implantuojamos šalia kaulo ir prie jo tvirtinamos sraigtais. Naudojant šį metodą, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis, geriau išsaugomas kaulo vientisumas, sumažėja neįgalumo rizika.

Užs. 486

Dalia ZIBOLIENĖ