Pirmą kartą klubo „Roda“ istorijoje brandūs dailininkai trapią mokinukę pakvietė dalyvauti profesionalioje parodoje „Moters širdis“. Vieno kūrinio autorei per pirmąjį jos gyvenime parodos atidarymą sukako septyniolika. Kas yra matęs Sigitos Morkūnaitės tapybą, nedrįsta abejoti, kad jai Dievo duota. Pati rašinio herojė, pasislėpusi po juodais drabužiais, atsiveria tik kalbėdama apie kūrybą, paveiksluose išlaisvinamas fantazijas, spalvų pojūtį ir tai, kas žodžiais nenusakoma…
Patinka, kai kritikuoja
Sigita – Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos dešimtokė. Kiek save pamena, ji piešia: jau nuo tada, kai išmoko rankoje laikyti pieštuką. Tiesa, maži piešia visi, tačiau augdami tai daryti nustoja. O jinai šypsosi: „Ne.“ Paskatinimas, matyt, buvo žmonės, kurie sakydavo: “Tokia maža ir taip piešia?!“ Pati nekreipdavusi dėmesio į vertinimus, labiau juos akcentuodavo mama. Maža visur rašydavo, kad nori būti dailininke.
Po įkalbinėjimų septintoj klasėj atsidūrė dailės mokykloj, kur mokosi iki šiol.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
