Sportinio žirgo Oveno savininkė, būsima abiturientė Laurita Laškovaitė sparnų kelti į didmiesčius nesiruošia. „Kol auginau tik šunis, planavau juos vežtis su savimi į miestą, kuriame studijuosiu, bet dabar turiu žirgą. Jo tikrai nepaliksiu”, – rimtai dėsto 17- metė mergina. Apie žirgus ir žirgininkystę su Laurita LAŠKOVAITE kalbėjosi Gabija KARLONAITĖ.
– Esi būsima abiturientė, kaip derinsi laiką žirgo priežiūrai ir ruošimąsi egzaminams?
– Žiemą žirgui reikia skirti mažiau laiko. Tik vedžioti, prajodinėti būtina kiekvieną dieną. Tad žiemą planuoju daugiausia laiko skirti mokslams. Šių mokslo metų pabaigoje jau patyriau situaciją, kai „spaudžia” mokslai ir atsakomybė žirgui. Stengsiuosi planuoti valandas.
– Ką žadi studijuoti?
– Žirgininkystę. Nors mąsčiau ir apie veterinariją, bet šio dalyko mokytis negalėčiau, nes girdėjau, kad veterinarui reikia skrosti gyvūnus. Norėčiau išmokti įvairių žirgų treniravimo būdų ir sužinoti viską, kas su jais susiję. Tikiuosi, skrosti jų nereikės (juokiasi).Dėl žirgo liks Rokiškyje
Gabija KARLONAITĖ
