Beveik prieš metus Rokiškyje įkurtas Jaunimo centras. Jam išlaikyti savivaldybė skyrė 55 tūkst. litų. Įdarbino jame ir aukštojo mokslo nebaigusią specialistę, nepagailėjo atlyginimo, kokį kažin ar gauna savivaldybės administracijos skyrių vedėjai. Jei paklaustume, kam šis centras reikalingas, vargu ar rastume tokį, kuris atsakytų į mūsų klausimą.
Labai reikalinga įstaiga
Priminsime: Jaunimo centras Rokiškyje atsirado po skandalų. Ilgai tuomet nesutarta dėl direktoriaus kandidatūros… Ginčytasi tol, kol pavyko rasti kompromisą – „prikabinti“ Jaunimo centrą prie Moksleivių kūrybos ir darbo centro. Rezultatas: neformalaus ugdymo įstaigos statusas buvo pakeistas į Viešąją įstaigą, o visas derinys pavadintas Jaunimo centru. Direktore liko Moksleivių kūrybos ir darbo centrui daug metų vadovavusi Nijolė Gužienė, o Jaunimo centrui teko etatas ir patalpos. Laisvąją darbo vietą užima dvi moterys – Šiaulių universiteto edukologijos mokslų magistrantė Gitana Kubilienė ir Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale kultūrinės veiklos vadybą studijuojanti Jurgita Ališauskienė.
Dar prieš steigiant centrą rajono tarybos nariai ne kartą klausė kalbų apie tai, kokia labai reikalinga ši įstaiga, ruošianti jaunimo projektus, laimėsianti konkursus juos įgyvendinti, tų projektų dėka ir gyvuosianti. Vienas rajono tarybos narys neseniai laikraščiui atviravo: „Negaliu balsuoti „prieš“ tarybai pateiktus sprendimų projektus, kuriuose nuolat kartojami žodžiai „jaunimas“, „užimtumas“…“.
Viskas šviežia…
Nuo centro įkūrimo praėjo aštuoni mėnesiai. Prieš kelias savaites paskambinusi jo darbuotojoms ir žinių apie organizuojamus renginius pasiteiravusi “Gimtojo…” korespondentė išgirdo maždaug tokį atsakymą: “Šiuo metu niekas nevyksta ir artimiausiu metu nežinia, ar vyks”. Labai argumentuotas atsakymas dar buvo papildytas: girdi, šiuo metu moksleiviams egzaminai, paskui jie visi išsivažinės, ir panašiai. Toks atsakymas paskatino dar kartą pasidomėti, ką apskritai šiame centre žmonės dirba.
Tačiau ir praėjusią savaitę sužinojome ne ką daugiau. G.Kubilienė laikraščiui sakė, jog ji dar į vėžes neįsivažiavusi, mat ką tik grįžo iš stažuotės Vokietijoje. Į klausimą, kiek centras yra gavęs projektinių pinigėlių, konkretaus atsakymo irgi neišgirdome. Anot G.Kubilienės, kol kas tikslinamos sąmatos: vieną iš projektų rekomenduojama taisyti, kitą dar tik planuojama rašyti… “Galim pasigirti tuo, kad jaunimo grupelėms padedam rašyti projektus. Ateina pas mus jaunimas arbatos atsigerti, pakalbėti, padiskutuoti. Taip gimsta projektai. Dar turim biliardo mėgėjų, rašėm sportinį projektą. Atsiranda iniciatyvinės grupelės su muzika, kinu… Viskas šviežia, vyksta ne taip greitai”, – apie beveik metus veikiančio centro veiklą pasakojo jame dirbanti specialistė. Ji sakė, jog iki šiol lankė seminarus, mokėsi. Pašnekovės manymu, kuo daugiau yra jauniems žmonėms skirtų organizacijų, tuo jiems geriau. “Išmoksim, tada ir mes imsim didesnius pinigus”, – sakė G.Kubilienė apie centro galimybes gauti projektinių lėšų.
Truputį kantrybės!
“Greitai centras pradės vykdyti realią veiklą. Truputėlį kantrybės! Iki šiol čia buvo rašomi projektai, dabar sudarinėjamos sutartys”, – sakė savivaldybės Jaunimo reikalų kuratorė, viena iš aktyviausių centro kūrimo iniciatorių Danutė Kniazytė. Ji centre dirbančioms moterims neturi jokių pretenzijų ir tikrai jai dar nesusidarė nuomonė, kad centro specialistės sėdi ir nieko neveikia. “Ten tikrai lankosi jaunimas, mokinių savivaldos atstovai. O pradžia visada ir visiems sunki”, – sakė D.Kniazytė. Jos žodžiais, projektai parašyti, pinigai paskirti, kai jie pradės “eiti centran”, sužinosim, pajausim. Be to, anot D.Kniazytės, kol kas moterys nemažai mokosi, Jaunimo reikalų departamentas investuoja didžiules sumas parengti jas darbui su jaunimu. “Kubilienės stažuotė Vokietijoje, į kurią ją siuntė irgi departamentas, kainavo “žvėriškus pinigus”. Tačiau reikia investuoti į žmogų. Karvei šieno neduok, tai ir iš jos pieno nesulauksi”, – iškalbingą palyginimą pateikė D.Kniazytė. Į klausimą, kodėl centre įdarbintas aukštojo mokslo nebaigęs žmogus, kai dabar net besisiūlančios dirbti valytojos prašoma parodyti diplomą, sakė, jog čia aukštasis mokslas privalomas tik centro direktorei.
Iš šalies
Aleksandras Melnikovas minėtame Jaunimo centre dirbo tris mėnesius. Nors alga nesiskundė, tačiau šiandien jis visuomeniniais pagrindais dirba jaunimo centre prie šv. Mato bažnyčios. Paklaustas, kodėl paliko centrą, sakė, jog trūko savirealizacijos.
“Dabar sėkmingai dirbam. Per pusmetį parašėm tris projektus, gavom 4400 Lt. Produktyviai dirbam, turim ilgalaikę strategiją. Mūsų tikslas – įkurti ekologinę gyvenvietę”, – vardijo A.Melnikovas. “Dirbu be algos. Išėjau, iš ten, kur gaudavau algą, į ten, kur darau, kas svarbu. Skyrėsi mūsų požiūriai”, – prisipažino vyras. Jo žodžiais, Jaunimo centre mažoka jaunimo, požiūris į darbą visiškai kitoks nei jo. Jam nepriimtina sėdėti darbo valandas.
Metus vilkino
“Apie konkrečią veiklą su centro moterimis nešnekėjau. Direktorė papasakojo apie kelis renginius. Šiai dienai labai didelių centro darbų negalėčiau įvardyti”, – klausiamas, ką žino apie savivaldybės įkurto Jaunimo centro veiklą, sakė administracijos direktorius Gintautas Rekerta. Jo žodžiais, nuo kitų metų centro biudžetas bus formuojamas pagal pateiktą programą. “Negaudamas finansavimo centras turės spręsti, kaip ir kuriuos darbuotojus atleisti”, – sakė G.Rekerta. Jis neslėpė, jog ten įdarbinta J.Ališauskienė – jo buvusi mokinė. “Apie tai sužinojau tik po to, kai ji jau buvo priimta”, – neigė bet kokį protekcionizmą G.Rekerta. Jis sutiko su tuo, kad, ir be Jaunimo centro, Rokiškyje buvo užtektinai institucijų, dirbančių su jaunimu. “Metus vilkinom jį įkurti: radom kompromisą, nereikėjo naujo direktoriaus”, – sakė G.Rekerta.
Savivaldybės duomenimis, Jaunimo centre įsteigto etato vertė – 2100 Lt mėnesinė alga “į rankas”. Vadinasi, specialistėms kas mėnesį mokama per 1000 Lt. Šiais metais centrą išlaikyti iš rajono biudžeto atseikėta 55500 Lt. Šios sumos 51400 Lt – algoms, o 4100 Lt – funkcijoms vykdyti: komandiruotėms, smulkioms prekėms, kanceliarijos reikmenims ir, žinoma, arbatai.
Reda Milaknienė
