Šį penktadienį – Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Vos kiek daugiau nei minimaliai uždirbantys specialistai teigia esą nevertinami, o juos į gyvenimą leidžiančios mokslo kalvės tikina, jog šios profesijos perspektyvos – beribės. Kuo tikėti? Apie socialinio darbuotojo kasdienybę, sunkumus ir rūpesčius profesinės šventės proga “Gimtasis Rokiškis“ teiravosi kelių socialines paslaugas teikiančių institucijų atstovų.
Ištakos – XVI a.
Išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti, nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti… Dar XVI a. vadovautis šiomis krikščioniškomis tiesomis skatino šv. Vincentas Pasaulietis, laikomas socialinio darbo pradininku. Nors bėgant amžiams daug kas keitėsi, socialinio darbuotojo darbo principai išliko tie patys. Tiesa, skirtumas tik tas, jog šv. Vincento Pasauliečio darbai dar ilgai išliks istorijoje, o šiandieninių socialinių darbuotojų triūsas dažnai nė nevertinamas…
Šiuo metu mūsų šalyje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių.
Rajone – per 100 socialinių darbuotojų
Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Zita Čaplinkienė teigė, jog šią savaitę minimą profesinę šventę švęs daugiau nei 100 įvairiose rajono sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose bei teisėsaugos institucijose dirbančių socialinių darbuotojų. “Vien rajono seniūnijose jų priskaičiuojama beveik dvi dešimtys: devyniose, išskyrus Kazliškio, dirba po du – socialinio darbo organizatorius ir darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis. Visi jie turi reikiamą išsilavinimą“, – sakė Z. Čaplikienė. Kiti šios srities specialistai savo žinias realizuoja Socialinės paramos centre, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Skemų socialinės globos, Šv. Mato parapijos senelių globos namuose ir kitur.
Daugiau ketvirtadienio GR
Agnė MACKUVIENĖ
