„Nebereikalingas, o išmesti gaila. O jeigu prireiks?“ – tokiais žodžiais nemažai rokiškėnų išlydi į garažus ir sandėliukus nenaujus, nebereikalingus baldus, buitinę techniką. Dažniausia nenaudojami daiktai ten dulka metų metus. Tuo tarpu ne vienas rajono varguolis svajoja apie nenaujus, tačiau dar veikiančius šaldytuvą, televizorių ar skalbyklę: įsigyti naujų neleidžia kuklios pajamos. Vis dėlto atsiranda rokiškėnų, neabejingų vargstantiesiems: Kazimiera ir Vytautas Siniauskai vienišai senutei dovanojo nenaują, tačiau puikiai veikiančią skalbyklę.
Svajojo apie skalbyklę
Rugpjūčio 14 d. „Gimtojo Rokiškio“ numeryje, straipsnyje „Gyvenimo saulėlydyje – svajonė apie nenaują skalbyklę“ rašėme apie devintą dešimtį bebaigiančios rokiškėnės Onos Kirstukienės skurdžią buitį ir svajonę – kad kas nors padovanotų nenaują automatinę skalbyklę. Prastai bematanti, vos beprigirdinti senučiukė drabužius ir patalynę skalbia rankomis. „Nenoriu purvina vaikščioti. Tad pripilu dubenėlį vandens, įberiu skalbimo miltelių ir trinu skalbinius rankomis. Ar gerai išskalbiu, nė nežinau. Aš ir žmonių veidus prastai matau, tai kur ten dėmes skalbiniuose beįžiūrėsiu. Save guodžiu, kad skalbiniai bent vandenį matė…“ – pasakojo p. Kirstukienė.
Ji nedrąsiai prasitarė apie didžiausią savo svajonę: gal atsiras geras žmogus, kuris padovanos nenaują, jam nebereikalingą automatinę skalbyklę.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Lina Dūdaitė






































