Gandai apie ekologinę katastrofą vis labiau didina Bajorų kaimo gyventojų nerimą. Jie nepasiduos: bajoriškiai net žada gulti po traktoriais, vežančiais įrenginius pramonės monstrui. Žurnalistams pavyko į jį patekti… Aptikta ir įmonė, planuojanti naują projektą.
Guls po traktoriumi
Redakcijon paskambinusi moteris pranešė apie ekologinę katastrofą. „Ar girdėjote baisią naujieną: Bajoruose (Rokiškio kaim. sen.) pradėta statyti padangų deginimo įmonė? Sėdit sudėję rankas, o šalia Rokiškio kyla pramoninis monstras, kuris užterš visą miestą. Kas beliks iš Bajorų? Gal rajono valdžiai jau laikas pasirūpinti laidotuvių maršu šiai nedidelei gyvenvietei?“ – kalbėjo nepažįstamoji. Moteris sakė žinanti, kaip smarkiai teršia orą degančios padangos, ir tai, kad šio proceso metu į aplinką patekusios nuodingos medžiagos sukelia pavojingas ligas. Gyvenantys šalia tokių įmonių kur kas dažniau serga vėžiu, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. „Labiausia bijome dėl savo mažylių. Kokia ateitis jų laukia?“ – paniką kėlė moteris ir prašė pasidomėti augančiu monstru. Pilietiškai nusiteikusi moteris ir pati spėjusi surinkti nemažai duomenų: padangų utilizavimo įmonę ketinama statyti buvusio paukštyno kompleksuose, o šį gamtai pavojingą verslą žada vystyti rokiškėnas verslininkai Algirdas Kazinavičius.
Apie pramoninį monstrą pirmiausia pasiteiravome Bajorų seniūnaitės Dalios Ziemelienės. „Vieni kalba apie padangų utilizavimo įmonę, kiti – apie atliekų kompostavimą, treti – apie atliekų rūšiavimo cechą. Ši žinia labai šviežia, tad negaliu pasakyti nieko konkretesnio. Tiesa yra ta, kad po gyvenvietę sklandantys gandai iš tiesų kelia žmonėms baimę. Gerai nė nežinantys, prieš ką kovos, jie pasiryžę gultis prieš traktorius, vežančius įrangą ir padangas monstrui “, – kalbėjo p. Ziemelienė.
Nesėkmių laikotarpis
Buvusio paukštyno teritoriją seniūnaitė pavadino silpnąja Bajorų gyvenvietės grandimi. Mat buvusiose vištidėse kuriasi įvairios firmos. Apie jų veiklą gyventojai mažai žino. „Geriau būtume fermas susprogdinę, betono luitus išvežę, žemę išlyginę ir žole ją apsėję… Turėtume gražią pievą, kurioje gyvuliai ganytųsi arba vaikai kamuolį spardytų“, – piktinosi seniūnaitė. Jos manymu, prasidėjo Bajorų nesėkmių laikotarpis: kaimo pusėn imta plėsti Kalneliškio kapines, o dabar be gyventojų žinios ketinama statyti įmonę. „Dažniausia slepiama žmonėms ne itin palanki informacija…“ – mūsų laikraščiui kalbėjo p. Ziemelienė.
Ir tikrai: prieš keletą mėnesių verslininko A.Kazinavičiaus vadovaujama UAB „Rokvesta“ įsigijo dvi Bajorų buvusio paukštyno fermas. Vienoje jų ankstesnis savininkas sandėliavo padangas. Pastatų pirkimo-pardavimo sandoryje yra punktas, įpareigojantis jį padangas išsivežti iki liepos 1 d. Deja, ši sutarties sąlyga nebaigta vykdyti. „Didžioji dalis padangų jau išvežta, todėl numatytų sankcijų netaikome, tikėdamiesi su šiuo žmogumi susitarti geruoju“, – aiškino p. Kazinavičius. Jo nuomone, gyventojai, pamatę iš fermos išneštas padangas, klaidingai pamanė, kad čia bus padangų utilizavimo įmonė. Tačiau tokio verslo „Rokvesta“ neplanuoja.
Kompostuos atliekas
A.Kazinavičiaus žodžiais, „Rokvesta“ ketina kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas – dumblą bei augalinės ir gyvūninės kilmės maistą, nebetinkamą vartojimui, todėl ir įsigijo Bajorų senojo paukštyno pastatus. Atliekos įmonėn bus vežamos 240 ar 660 l talpos konteineriais. Dalį išrūšiuotų atliekų ketinama utilizuoti Norvegijos kompanijos „BioCoTech“ komposto ruošimo įrenginyje. Naujausių technologijų dėka bei naudojant specialią maišymo techniką mikrobai per 24-72 val. suardo atliekas, paversdami jas komposto milteliais. Po viso proceso atliekų tūris sumažėja iki 90 proc. Jos tampa sausais milteliais, kurie puikiai tinka dirvoms tręšti.
Į šį projektą UAB „Rokvesta“ ketina investuoti apie 1,5 mln. litų. Ruošiama paraiška Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, kuris remia ir visuomeninį, ir privatų sektorius, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, padedančius mažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai.
Šiuo metu tvarkoma pastatų aplinka, kelias link pastatų, ketinama rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų sistemas, atnaujinti elektros instaliaciją, suremontuoti apgriuvusias fermas. Direktoriaus žodžiais, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas uždarose patalpose neteršia gamtos. Šios ūkinės veiklos poveikio aplinkai studiją UAB „Rokvesta“ pateikė Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui. Aplinkosaugininkų išvadų dar nėra.
Išbandė kupiškėnas
Įmonės vadovas teigė, jog apie projektą jis informavo Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnę Dalią Janulienę, o su gyventojais ketino susitikti tik sulaukęs aplinkosaugininkų sprendimo. „Esame pasiryžę investuoti lėšas, plėsti gamybą, kurti naujas darbo vietas. Tačiau galimas ir kitoks variantas: jei departamentas pateiks reikalavimus, kurie bus sunkiai įgyvendinami, šio projekto turėsime atsisakyti“, – tikino p. Kazinavičius.
Toks biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo įrenginys, kokį ketinama statyti Bajoruose, nuo birželio mėnesio veikia kupiškėno ūkininko Antano Dobrovolskio Kikonių kaimo ekologiniame ūkyje. Tiesa, šio ūkininko įrenginio pajėgumai kur kas mažesni: per savaitę jis suskaido toną atliekų. Paklaustas apie įrenginio poveikį aplinkai, ūkininkas A.Dobrovolskis „Gimtajam Rokiškiui“ sakė, jog net norėdamas gamtos neužterštum: procesas yra uždaras. „Įvairios biologinės atliekos paverčiamos trąša, kurią naudoju ekologiniame ūkyje“, – tikino p. Dobrovolskis.
Dalia Zibolienė
