Sergamumas stemplės, skrandžio ir žarnyno vėžiu smarkiai didėja. Užbėgti klastingoms ligoms už akių padeda endoskopiniai tyrimai. VšĮ Rokiškio rajono ligoninės medikai moderniu, aukštos raiškos ir skiriamosios gebos videoendoskopu diagnozuoja stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pakitimus.
Nuomonė
Visuomenėje yra susiformavusi klaidinga nuomonė, esą virškinamojo trakto ligomis serga tik pagyvenę asmenys. Tačiau šios ligos kamuoja ir jaunus žmones. Manoma, jog įtakos tam turi greitas gyvenimo ritmas, stresai, nereguliari mityba, žalingi įpročiai.
Rajono ligoninės medikai opaligę yra diagnozavę 8 ir 10 metų vaikams.
Prireikia narkozės
Pats informatyviausias tyrimas diagnozuojant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (erozijas, gleivinės uždegimą, priešvėžinius susirgimus, piktybinius pakitimus, opas) yra endoskopija. Rokiškio rajono ligoninės medikai suaugusius ir mažus pacientus tiria moderniais videoendoskopais.
Ligoniams šis tyrimas asocijuojasi su daugybe nemalonių išgyvenimų: procedūros metu į skrandį įvedamas lankstus videoendoskopas gali sukelti pykinimą, seilėtekį. Nemaloniems pojūčiams sušvelninti paciento burnos gleivinė nujautrinama purškiamuoju lidokaino tirpalu. Ypač jautriems žmonėms, kurie dėl gerklės spazmų nepajėgia nuryti endoskopo, prieš tyrimą siūloma išgerti įtampą mažinančią tabletę ar į raumenis suleisti vaistų injekciją.
Mažiems vaikams, pacientams, turintiems sąmonės sutrikimų, Anestezijos-reanimacijos skyriaus ligoniams, taip pat asmenims, ypač prastai toleruojantiems endoskopinį tyrimą, procedūrą tenka atlikti pasitelkus intraveninę narkozę. Tokiu atveju dirba keturių medikų komanda: prie endoskopijų kabineto personalo prisijungia gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir Anestezijos-reanimacijos skyriaus slaugytoja. Po procedūros pacientas kurį laiką stebimas ligoninėje.
Helicobacter pylori
Endoskopijos metu medikai apžiūri paciento virškinamojo trakto gleivinę ir prireikus atlieka diagnostines manipuliacijas: endoskopinėmis žnyplėmis paima mažus gleivinės gabalėlius Helicobacter pylori infekcijai nustatyti.
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, jog daugiau nei pusė mūsų planetos gyventojų yra užsikrėtę minėta infekcija, liaudyje vadinama skrandžio bakterija. Ypač imlūs šiai infekcijai yra vaikai iki 5 metų.
Helicobacter pylori sukelia lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, gali paskatinti opaligės išsivystymą ar jos atsinaujinimą ir sukelti skrandžio vėžį.
Programa
Rokiškio rajono ligoninė jau trejus metus vykdo rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos fondo finansuojamą programą: nemokamai atlieka Helicobacter pylori testus vaikams ir rizikos grupės pacientams. Į pastarąją patenka tie pacientai, kurių šeimos nariai yra sirgę skrandžio vėžiu.
Endoskopinėmis žnyplėmis medikai paima polipų mėginius ir nustato stemplės bei skrandžio priešvėžinius susirgimus, uždegiminius gleivinės procesus ir piktybinius pakitimus.
Gelbsti gyvybes
Endoskopija yra ne tik diagnostikos metodas, bet ir procedūra, gelbstinti gyvybes. Jei medikai nustato virškinamojo trakto kraujavimą, specialiu injektoriumi aplink kraujavimo šaltinį pacientui jie suleidžia adrenalino tirpalo. Šis suformuoja volą, kuris užspaudžia kraujagyslę. Nepavykus sustabdyti kraujavimo endoskopiniu būdu, ligonis tolimesniam gydymui perduodamas gydytojams chirurgams.
Endoskopu šalinami net kūno svetimkūniai. Jei žmogus užsprings nesukramtytu maistu (žirniais, pupelėmis, mėsa), kai kuriuos svetimkūnius endoskopu pavyksta atsargiai nustumti iki skrandžio, kitus tenka traukti ar smulkinti prietaiso priedų pagalba.
Bijome to, ko nežinome
Dažniausiai bijome to, ko nežinome. Rajono ligoninės medikai tikisi, kad šis straipsnis rajono gyventojams atskleis endoskopinio tyrimo svarbą, supažindins su jo galimybėmis bei padės įveikti šios procedūros baimę.
Gydytojo endoskopuotojo ir gastroenterologo konsultacijos teikiamos VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje. Pacientams būtinas šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimas.
Rektoskopija – ankstyvajai diagnostikai
Dalia ZIBOLIENĖ
Jau daugiau nei metus rajono ligoninė nauju rektoskopu diagnozuoja išangės ir storosios žarnos pakitimus.
Susirgimų daugėja
Statistikos duomenimis, kasmet šalyje registruojama apie 1300 susirgimų storosios žarnos vėžiu, arba 4-6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Dažniausiai ši liga kankina 60-75 metų žmones.
Vienas pirmųjų vėžio požymių – tuštinimosi įpročių pasikeitimas. Kiek vėliau išmatose pastebima kraujo ir gleivių, žmogus ima jausti skausmą apatinėje pilvo dalyje ar niežulį išangėje. Storosios žarnos vėžiui būdingas pilvo pūtimas. Jį sureguliuoti medikamentais labai sunku. Liga paveikia visą organizmą: ligonis jaučia silpnumą, sumažėja jo darbingumas, suprastėja apetitas, krinta svoris. Jam nustatoma mažakraujystė.
Medikai storosios žarnos vėžį diagnozuoja rektoskopijos tyrimu. Jo metu paciento išangė bei storoji žarna apžiūrima rektoskopu – trumpu, siauru chirurginiu instrumentu, turinčiu šviesos šaltinį. Gydytoja, prietaisu apšviesdama žarnos sieneles, stebi, ar nėra pakitimų vidinėje jos sienelėje.
Šio tyrimo metu medikai diagnozuoja ne tik vėžinį susirgimą, bet ir hemorojų, polipus ar įvairius uždegimus.
Viltis išlieka
Pernai gegužę rajono ligoninė įsigijo naują modernų rektoskopą. Juo infekcinių ligų gydytoja Filomena Čerškuvienė kasdien atlieka 2-3 tyrimus. Procedūra pacientams kelia nedidelių nepatogumų, tačiau ji nėra skausminga: iš karto po tyrimo ligonis gali vykti į namus.
“Per ilgą savo darbo praktiką neišmokau ramiai reaguoti į sunkias ligas: kiekviena vėžio diagnozė mane šokiruoja. Kartais labai sunku apie naviką pranešti pacientui. Patariu jam atlikti kitus tyrimus. Jei pastebiu, kad pacientas to nenori daryti, įspėju apie galimas pasekmes”, – sakė gydytoja F.Čerškuvienė.
Storosios žarnos vėžį ji kasmet diagnozuoja 10-12 pacientų. Atlikus rektoskopiją ligonis siunčiamas rentgenologiniam tyrimui. Šis atskleidžia ligos išplitimo mastą.
Diagnozavus storosios žarnos vėžį, viltis pagyti išlieka: išoperavus pirmos ar antros stadijos auglį, pasveiksta daugiau nei 80 proc. asmenų.
Pagrindinės storosios žarnos vėžinio susirgimo priežastys – netinkama mityba, besaikis alkoholio, gazuotų gėrimų vartojimas.
Užs. 2504
Dalia ZIBOLIENĖ
