Pabaiga. Pradžia 08 10
Rytas išaušo prastas visai ne todėl, kad vėlai gulėm, o dėl to, kad lašnojo: kokius vakare išsidžiaustėm „skenduolių“ rūbus, tokius ryte ir radom. Gal net šlapesnius… Šis faktas labai gadino nuotaiką. Tačiau buvo ir gerų naujienų: tarp mūsų – skautai. Ir dar kokie!
Įdarbinsim nykštukus?
Trumpai tariant, skautai yra tokie žmonės, kurie sugeba per lietų užkurti laužą ir užvirti vandens. Štai tokios mūsų moterys! O ką vyrai? Jie tuo metu garsiai „dėjo į akį“ ir laukė, kas bus? Ir neklydo: oras palaipsniui taisėsi, o apie dešimtą ir saulytė išlindo. „Neskubėk ir būsi pirmas“, – byloja senolių išmintis. Mūsų kaimynai, tie kur vakar plaustais atplaukė, įsidrąsinę priėjo prie Daigos – nė nežinodami, kad ji – latvė, bet nugirdę, kad puikiai kalba latviškai – ir pasiklausė, kur dėti šiukšles. Gavę nurodymą jas išrūšiuoti ir maišuose palikti po medžiais tarp kitų, mūsų jau sukrautų, taip ir padarė. Stovyklavietę palikom švarutėlę.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Algimantas ŠABLINSKAS
