Visiems žinoma, kad pažeidinėti kelių eismo taisykles (KET) yra nederamas elgesys už kurį ne tik gresia administracinė atsakomybė, bet visa tai gali baigtis labai skaudžiomis pasekmėmis. Vis dėlto lenktynininkai, scenos žvaigždės ar tiesiog eiliniai piliečiai socialiniuose tinklusoe drąsiai dalinasi informacija apie viršytą greitį ar pažeistas kitas KET. Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad tokį elgesį galima pavadinti tik dviem žodžiais „kaimiečio mentalitetas”.
„Aš kalbu apie XIX a. ir XX a. pradžios kaimą, kuriame šaunus būdavo tas, kuris atvažiuodavo pirmas. Net gi buvo giriamasi „mano bričkelė greičiausiai lekia”. Techninėje visuomenėje vertinami visai kiti dalykai. Tokioje visuomenėje mašina yra galinga ir be abejo važiuoja greitai, todėl čia šaunu yra atvažiuoti saugiai. Technika agrarinėse ar iš agrarinių virstančių į technines visuomenėse dar nėra suvokiama kaip pavojus, todėl kaip ir minėjau šauniu dalyku laikomas greitis, o ne saugumas” , – kalbėjo psichologas.
Pasak jo, šalyse, kuriose technika naudojama daug seniau nei Lietuvoje, pavyzdžiui Šveicarijoje, žmonės giriasi saugia, o ne greita kelione. Pašnekovo teigimu, pasiteisinimai, kad yra tinkamos sąlygos, niekam nesukeliu pavojaus, todėl galiu važiuoti greičiau, parodo, kad žmonių santykis su technika vis dar nėra šiuolaikinis. G.Navaitis šiuos pasiteisinimus paragino pritaikyti kitai situacijai. „Įsivaizduokite štai tokį pasiteisinimą – nematau žmonių pro langą, todėl galiu naudoti šaunamąjį ginklą”, – šaržavo pašnekovas..
„Šiuolaikinis žmogus turėtų suprasti, kad tai, ką jis gali sugadinti dirbdamas su technika, smarkiai skirasi nuo to, ką sugadintų dirbdamas su lopeta. Galbūt visa tai pasikeis su kartų kaita. Priminsiu vieną paprastą dalyką. 1960 m. vienas iš Vilniaus rajonų, kuris buvo įvertintas už gerą projektavimą, tam tikrose vietose buvo projektuojamas taip, kad dešimčiai butų, būtų viena automobilių stovėjimo vieta. Tuomet automobilis buvo suvokiamas kaip prabangos ženklas, dabar požiūris pasikeitė ir automobilį turi ko ne kiekviena šeima. Technikos pavojaus suvokimas taip pat pasikeis, bet kolkas mes gyvename ne tuo laiku, kuriuo tai turėtų įvykti” , – mintis dėstė G. Navaitis.
Specialistas pastebi, kad nors mūsų visuomenė ir keičiasi iš agrarinės į techninę, vis gi mes dar per švelniai kalbame apie tuos žmones, kurie sukelia avarijas pareikalaujančias žmonių gyvybių. „Dažnai apie tokius žmones kalba lyg su užuojauta. Aš manau, kad jeigu idiotas dėl nesuprantamų priežasčių kelia pavojų sau ir aplinkiniams, tai jis ir yra idiotas ir nereikia jo vadinti kelių ereliu ar gaideliu” , – sakė pašnekovas.
Pasak G. Navaičio, pasakyti kodėl žmogus dėl sąlyginai mažų laimėjimų rizikuoja savo ir aplinkinių gyvybėmis yra sunku. „Juk visiems aišku, kad eiti per kelią degant raudonam šviesoforo signalui negerai. Ką žmogus laimės tokioje situacijoje? Galbūt 30 s., o pasėkmės gali būti labai skaudžios. Vis gi tokių žmonių, manančių, kad jie kažką laimės ar sutaupys yra labai daug. Žmogus keista butybė, bet jį galima išauklėti ir jis gali suprasti, kad jo elgesys galėtų būti saugesnis. Kartais tą paskatina geras pavyzdys. Vėl prisiminsiu vakarietiškas šalis, kuriose niekas neišeina į kelią degant raudonam šviesoforo signalui, o jeigu kažkas pamėgintų eiti, visi į tokį asmenį žiūrėtų, kaip į labai keistą ir ko ne išprotėjusį asmenį. Matyt, kažkas panašaus atsitiks ir Lietuvoje, tik norėtųsi, kad tai įvyktų greičiau” , – sakė psichologas.
