Rokiškio krašto muziejus išleido 2013 metų kalendorių. Gražiausiose dvaro erdvėse muziejininkai įsiamžino pasipuošę grafų Tyzenhauzų laikų drabužiais. Taip jie stengėsi arčiau prisiliesti prie grafų gyvenimo, pajusti rūmuose prieš daugelį metų tvyrojusią dvasią.
Gyvi manekenai
2013 metų kalendoriui muziejininkai sumanė pasipuošti grafų Tyzenhauzų laikų drabužiais. Senove ir elegancija alsuojanti aplinka ir aprėdai juos nukėlė į praėjusių amžių romantiką, kai po dvarą, jo parką vaikščiojo išsipusčiusios damos bei manieringi džentelmenai.
Muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė bandė persikūnyti į Mariją Tyzenhauzaitę, Rokiškio šv. mato bažnyčios fundatorę, savo širdį atidavusią šiam miestui.
„Fotosesija nebuvo lengva. Jaučiau vidinę sumaištį: juk visuomet geriau būti tuo, kuo esi. O mes kilę iš būrų, iš varguolių. Tik senųjų amžių pėdsakai ir erdvi dvaro aplinka padėjo susikaupti ir įsijausti į mums svetimą didikų vaidmenį“, – atviravo p. Šniokienė.
Prie prabangiomis suknelėmis vilkinčių moterų prisijungė ir muziejaus vyrai. Tiesa, kiek nenoriai.
Nevertas
Muziejininkas Valius Kazlauskas prisipažino, jog fotosesija jam nesisekė. „Grafu reikia gimti, užaugti, iš protėvių perimti aristokratiškas savybes. Net ir prie sušaudymo duobės grafas stovės oriai ir visiems demonstruos, jog jis yra savosios giminės tradicijų tęsėjas. Jaučiausi nevertas įsijausti į kito žmogaus gyvenimą“, – aiškino p. Kazlauskas.
Anot pašnekovo, tai buvo viena sunkiausių jam muziejuje skirtų užduočių. Tačiau ji paskatino dar labiau pažinti kitokį gyvenimą ir pasvarstyti apie savajį.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
