Jauni žmonės svajoja apie karjerą, šeimą, jaukius namus, keliones į egzotiškus kraštus, saugią ateitį. O kokios gyvenimo saulėlydžio sulaukusio žmogaus svajonės? Devintą dešimtį bebaigiančios rokiškėnės Onos Kirstukienės lūkesčiai labai žemiški, tačiau kažin, ar įgyvendinami: ji norėtų turėti skalbyklę, tegu ir nebenaują, naudotą…
Paramos belaukiant
Apie senolės vargus papasakojo į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją užsukusi Uvainių kaimo (Kazliškio sen.) ūkininkė Otilija Juknienė. Ji senučiukę lanko kas savaitę: atneša jai pieno, varškės produktų. „Močiutė gyvena vienui viena. Jos vyras ir dukra seniai mirę, anūkas su vaikais gyvena Panevėžyje ir retai ją lanko. Moterį kamuoja ligos: prastai bemato, menkai girdi, o ir širdelė nesveika“, – senutės vargus dėstė ūkininkė. Didžiausias vargas devintą dešimtį bebaigiančiai, sunkiai bepaeinančiai p. Kirstukienei – išsiskalbti drabužius ir patalynę. „Gal kas galėtų močiutei padovanoti nebereikalingą seną automatinę skalbyklę? Juk atnaujindami namus žmonės kartais už dyką atiduoda ar į gatvę išmeta pasenusią, tačiau dar veikiančią buities techniką“, – prašė p. Juknienė.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Lina Dūdaitė
