Į Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapiją atvykęs naujasis kunigas Mindaugas Šakinis kol kas gyvena buitiniais kraustymosi rūpesčiais ir dar nespėjo artimiau susipažinti nei su žmonėmis, nei su miestu. Tačiau prakalbęs apie greitu metu laukiančią mėnesio trukmės kelionę į Vokietiją patikino, kad palikti Rokiškio jau nenori.
„Niekas nevertė pasirinkti kunigystės kelią. Mano šeima nebuvo labai religinga, tik močiutė kartais nusiveždavo į pranciškonų bažnyčią. Bendraudavom su klebonu, jis leisdavo net šokius klebonijoje rengti. Bažnyčia nebuvo svetima mano gyvenime, tačiau po vieno gyvenimo įvykio pradėjau rimčiau į visą tai žiūrėti, rimčiau svarstyti apie galimybę tapti kunigu. Nors mokslai sekėsi gerai, buvau linkęs į tiksliuosius mokslus, net galvojau studijuoti ką nors iš tos srities, bet vieną vakarą mamą pažadinau iš miegų ir pasakiau, kad tvirtai apsisprendžiau stoti į kunigų seminariją. Nesulaukiau jokių priekaištų, nes mama galvojo, kad tai – pokštas ir po kiek laiko man viskas nusibos. Tačiau laikui bėgant įgytos patirtys, aplinkiniai žmonės tik dar labiau sustiprino norą būti kunigu”, – ganytojo kelio pradžią prisiminė M. Šakinis ir atskleidė, kad jo pašaukimas yra aprašytas viename mokykliniame tikybos vadovėlyje.
Kalbėdamas apie pirmuosius metus po seminarijos baigimo, kunigas M. Šakinis juos palygino su medaus mėnesiu po vedybų: „Pirmieji metai buvo labai geri. Daug laiko teko praleisti Vokietijoje, kur bažnytinė tvarka skiriasi nuo lietuviškosios. Ten į viską žiūrima laisviau ir man, jaunam bažnyčios tarnui, leido puoselėti bei skleisti savo idealizmą. Būtent tokia patirtis vedė į priekį, supratau, kad pasirinkau teisingai.”
Išsamiau – ketvirtadienio GR.
Miglė KATINAUSKIENĖ
