Muziejininkas Andrius Dručkus ir jo padėjėja Elena Kazlauskaitė viliasi susitarti su rajono vadovais ir Rokiškio krašto muziejaus administracija dėl leidimo gyventi Obelių muziejuje tarp jiems brangių eksponatų. D. Zibolienės nuotr.
Muziejininkas Andrius Dručkus ir jo padėjėja Elena Kazlauskaitė viliasi susitarti su rajono vadovais ir Rokiškio krašto muziejaus administracija dėl leidimo gyventi Obelių muziejuje tarp jiems brangių eksponatų. D. Zibolienės nuotr.

Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas 87-erių Andrius Dručkus, ko gero, yra  vyriausias pensinio amžiaus darbuotojas ne tik Rokiškio rajone, bet ir  Lietuvoje. Vakar vyko rajono vadovų ir ilgamečio muziejininko derybos dėl jo išėjimo iš darbo. „Andrius paties įkurtame muziejuje liks gyvu eksponatu“, – sakė vicemeras Egidijus Vilimas. Savivaldybei priklausančioms įstaigoms vadovauja ir daugiau pensinio amžiaus žmonių.

Paskutinės dienos – tarp eksponatų

Buvęs partizanų ryšininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus padovanojo valstybei vertingą kolekciją. Jos pagrindu Obeliuose prieš 17 metų buvo įkurtas Rokiškio krašto muziejaus padalinys – Lietuvos laisvės kovas atspindintis muziejus. Po pastato rekonstrukcijos A. Dručkus parengė ekspozicijas, veda ekskursijas, o pats kartu su drauge, technologijos mokslų daktare Elena Kazlauskaite įsikūrė muziejaus pastate. 

Anot A. Dručkaus, dovanodamas beveik pusės milijono litų vertės kolekciją, jis supratęs, kad paskutiniąsias savo gyvenimo dienas galės praleisti tarp eksponatų, tačiau kiekvienas naujas rajono vadovas etatų mažinimą pradeda nuo pensinio amžiaus dirbančiųjų, o tuomet visų žvilgsniai nukrypsta į jį. Pernai rugpjūčio pabaigoje A. Dručkus parašė prašymą Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei nuo šių metų sausio 1 d. pervesti jį dirbti į mažiau apmokamas konsultanto arba patarėjo pareigas su teise likti gyventi muziejaus patalpose. Juolab kad renovuojant pastatą projekte buvo numatytos patalpos muziejininko butui. Tuomet A. Dručkus prašė atsižvelgti į jo, kaip kolekcijos dovanotojo, pageidavimą – į vedėjo pareigas priimti jo dukrą Jūratę Kelečienę arba su juo suderintą asmenį.  

Darbas plius gyvenamoji vieta

Krašto muziejaus direktorė N. Šniokienė sakė, jog A. Dručkaus reikalavimas prasilenkia su Darbo kodeksu, nes išeidamas darbuotojas negali nurodyti, ką vietoj jo priimti į darbą. Obelių muziejui reikėtų muziejinio darbo patirties turinčio žmogaus, pageidautina istoriko, o A. Dručkaus dukra – informatikė. Be to, svarstant kandidatus Obelių muziejaus vadovo pareigoms užimti iškilo problema: A. Dručkus gyvena muziejaus patalpose tol, kol jis dirba, kol yra materialiai atsakingas už muziejuje saugomas vertybes. Jam išėjus iš darbo, susidaro gana sudėtinga situacija: jei įvyktų vagystė, kas būtų atsakingas?

„Jaučiu didelę pagarbą A. Dručkui: jis sukūrė muziejų Obeliuose, išvystė jį, jam paaukojo savo kolekciją, tačiau priimdama darbuotojus, aš turiu vadovautis ne jausmais, o galvoti apie materialinių vertybių apsaugą“, – teigė N. Šniokienė. Anot direktorės, A. Dručkui ir jo gyvenimo draugei buvo siūlyta keltis į savivaldybės butą Rokiškyje. „Keltis gyventi į Rokiškį man reikštų tremtį“, – sakė A. Dručkus. Jam buvo siūloma nupirkti butą Obeliuose ir padėti įsikurti. „Perkalbėti A. Dručkų  neįmanoma: siūlome jam būtą, o jis prašo likti gyventi muziejuje tarp jam brangių eksponatų“, –  sakė Krašto muziejaus vadovė N. Šniokienė.  

Įpėdiniu pasitiki

Vakar rajono savivaldybėje dar kartą derėtasi su A. Dručkumi dėl darbo ir gyvenamosios vietos. Muziejaus vedėjas teigė, jog norėtų likti dirbti 0,25 etato, tačiau rajono vadovai tokios galimybės nesuteikė. „Vietoj manęs siūloma dirbti muziejininkui, istorikui Valiui Kazlauskui. Visiškai pasitikiu šiuo žmogumi, džiaugsiuosi galėdamas jam patikėti muziejaus vairą. Jis valdo šiuolaikines technologijas, su juo įgyvendinome ne vieną projektą. Tikiuosi, kad jis tęs mano darbus, sugebės į muziejaus veiklą įtraukti Obelių gimnaziją, globos namų auklėtinius, miesto bendruomenę. Tai man nelabai sekėsi“, – prisipažino A. Dručkus. Jis žadėjo nuo sausio 11 d. išeiti iš darbo. Vicemero Egidijaus Vilimo nuomone, įmanoma A. Dručkų palikti gyventi muziejaus patalpose, tik reikia derėtis, kalbėti ir susikalbėti.

„Kuo gi pensininkai vėl nusikalto“?

Savivaldybei priklausančioms įstaigoms vadovauja ir daugiau pensinio amžiaus darbuotojų. Paklausti, ar garbus amžius netapo problema darbe, jie nėra kalbūs. „Kuo gi pensininkai vėl nusikalto?“ – retoriškai klausė 68-erių „Pumpurėlio“ lopšelio-darželio direktorė Z. Matuzonienė, teigianti, kad jos vadovaujama ugdymo įstaiga gyvuoja gerai, juda į priekį.

„Nykštuko“ lopšelio-darželio direktorė 69-erių Stanislava Kriaučiūnienė, darželiui vadovaujanti 27-erius metus, sakė laukianti vasario mėn. sukaksiančio įstaigos 50 metų jubiliejaus: „Reikia sulaukti didelės mūsų bendruomenės šventės, o tada matysime. Kol proto turiu, tol dirbu, kai pajusiu, kad jo nebeliko, tuomet išeisiu. O darbo neturintis jaunimas gali ir palaukti.“

Derybų klausimas

Obelių gimnazijos direktorius 66-erių Jonas Bulovas teigia nemanantis, kad yra amžinas ir nepakeičiamas mokyklos vadovas. „Nejuntu nepasitenkinimo: į kojas rakščių niekas nevaro, išeiti neliepia. Nesu įsikabinęs šios kėdės, užsispyręs jos neužleisti kitiems. Tai derybų klausimas. Jei pasiūlytų geras išėjimo sąlygas, bent šešių mėnesių išeitines išmokas, tuomet rimtai pagalvočiau, tačiau šia tema su manimi dar niekas nekalbėjo, derybos neprasidėjo“, – sakė J. Bulovas. 

Pernai iš darbo išėjo 5 pensinio amžiaus Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos darbuotojai, Rokiškio krašto muziejaus – 2, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos – 1, rajono savivaldybės administracijos – 2. Po vieną pensinio amžiaus žmogų iš darbo atleista Obelių, Kamajų, Pandėlio seniūnijose. 

 

 

 

Dalia Zibolienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: