Arklių savininkai parašu privalės tvirtinti įsipareigojimą nevalgyti savo ristūnų. Arklių identifikacijos įstatymas, įsigaliojęs vakar, skirtas apsaugoti žmones nuo arklienos, kurioje dažnai būna sveikatai pavojingų veterinarinių vaistų.
Arkliai – su implantais
Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Redeckas sakė, jog rajone laikoma iki 1 tūkst. arklių. Jiems išduoti pasai, tačiau ženklinimas, įprastas kitiems galvijams, neįvestas.
Pagal naująją tvarką po liepos 1 d. gimusiems kumeliukams turės būti įsodinti miniatiūriniai identifikavimo implantai. A.Redeckas sakė, jog tarnyba oficialių nurodymų dar nėra gavusi, neturi kol kas ir implantų arkliams.
„Negaliu pasakyti, kodėl Europos Sąjunga (ES) priėmė sprendimą drausti aklių mėsą žmonių maistui. Lietuvoje arkliena niekada nebuvo populiari. Arkliai iš mūsų šalies gabenami daugiausia į Prancūziją, Italiją. Pats negaliu pasakyti, kokio skonio šių gyvulių mėsa – nesu jos ragavęs“, – komentavo A.Redeckas.
Arkliena nesužavėjo
Veterinarijos gydytojas Petras Šeškas prisipažino kartą vaišintas arkliena, tačiau šis patiekalas jam didelio įspūdžio nepaliko. „Sausa, raudona mėsa. Reikia išmanyti, kaip šią mėsą paruošti, kad ji taptų gurmanišku patiekalu, kaip tai daro prancūzai“, – juokėsi pašnekovas, paklaustas apie arklienos skonį. Anot gydytojo, arklius maistui Europa ima drausti motyvuodama, kad arkliai dažnai gydomi vaistais, ir tai gali pakenkti žmonių sveikatai. Tačiau, jo teigimu, arkliai serga gerokai rečiau nei karvės. „Arklių ligas vadiname „švenčių ligomis“. Žmonės nuvaro arklius per darbymetį, ir šie sunegaluoja. Dažnai šie gyvuliai suserga dėl to, kad per ilgai tinginiauja, nes arkliams fizinis krūvis būtinas nuolat“, – dėstė specialistas. Ilgą veterinarijos gydytojo praktiką turintis P.Šeškas sakė, jog pas gerą šeimininką be didesnių ligų ir stiprių vaistų arkliai gyvena iki 30 metų. Vidutinis arklio amžius – 25-eri.
Rūpinasi žmonių sveikata
Arklių savininkai privalės pasirašyti po naujuoju ES reglamentu, draudžiančiu valgyti savo gyvūnus. Pranešama, kad kasmet Europoje suvalgoma apie 2 mln. arklių.
Atsisakiusiems pasirašyti po naujuoju dokumentu gali grėsti bauda. Pagal naująjį reglamentą, kumeliukai, gimę po liepos 1-osios arba iki tos dienos dar neturintys arklio paso, taip pat gaus ir miniatiūrinį implantą.
ES Aplinkos maisto bei kaimo reikalų skyriaus atstovas teigia, kad pagal arkliams skirtus vaistus bus galima nustatyti, ar jų mėsa nėra žalinga žmonėms, o griežtinama dabartinė arklio paso sistema mažins riziką sugadinti žmonių sveikatą. Taip pat bus griežtinama arklienos prekyba šalyse. Arklys – kaip šeimos narys
Ruopiškio kaime gyvenantys Janina ir Juozapas Mikulioniai džiaugiasi, kad Europoje įvesta tvarka, draudžianti valgyti arklieną. Be arklio gyvenimo neįsivaizduojantys sutuoktiniai negali net pagalvoti, kad galėtų skersti arklį ar kumeliuką ir valgyti jo mėsą. Sibiro tremtį iškentusi ponia Janina sakė, kad jie su arkliais susigyvena kaip su šeimos nariais. „Kiaules mėsai auginame ir jas skerdžiame. Mūsų gyvenime ir širdyje jos neturi tiek vietos kaip arkliai, todėl kiaulių negaila“, – dėstė savo filosofiją ponia Janina.
Per 11 metų (tiek pora Ruopiškyje gyvena ir ūkininkauja) jų ūkyje užaugo keturi arkliai. Juozapas sakė, kad augintiniai turėjo įvairių sveikatos problemų, bet dažniausios – kojų, raumenų ligos. O su dabartine ūkio talkininke Gabija (šeimininkų sutrumpintai vadinama Gabe) yra kitokių problemų. Penkerių metų kumelė įnoringa žemės ūkio darbams ir nesileidžia kinkoma į plūgą, arklinį grėblį, todėl su ja nepavagosi daržų, nes nepaiso vagų. Išmokyti kumelę visų ūkio darbų, šeimininkų manymu, jau per vėlu. Bet parduoti jos pora nesirengia. „Tegul gyvena. Su ja malkų parsivežame, nukastus bulvių laukus akėjame“, – sakė begaliniu prieraišumu prie gyvulio gyvenanti ponia Janina.
Juozapas meilę gyvuliui reiškia be žodžių. Jis iš kišenės Gabei kasdien traukia saldainius. „Labai mėgsta saldumynus, labiau nei vaikas. Žmona sako, kad tik kieti čiulpiniai jai patinka, bet šlamščia iš mano rankų ir šokoladinius“, – porino be skanėstų į ganyklą niekuomet neinantis Juozapas.
Šeimininkai sutaria, kad jie patys Gabę ir padarė įnoringa: tuo metu, kai jau buvo laikas ją kinkyti darbams, ūkyje tebeprunkščiojo kumelaitės motina. Šiai ir tekdavo didžiausias darbų krūvis, o Gabė tausota. „Todėl ir augo kaip miesto panelė“, – grožėdamasis obuolmuše, tapusia tikra ūkio puošmena, pripažino savo klaidą Juozapas.
Aldona Minkevičienė
