Katinas Roksis mūsų namuose atsirado labai netikėtai.
Kartą viešėjau Šiauliuose pas močiutę. Šeštadienio rytą išsiruošiau pasidairyti po turgų. Ten išvydau daug gyvūnų. Galėjau įsigyti šunį, katę ar net egzotinį augintinį, tačiau nė nemaniau, kad vos po kelių minučių namo grįšiu nešina kačiuku.
Bevaikščiodama išvydau dėžę. Iš jos kaip įmanydami bandė išsiropšti mažyčiai kačiukai. Kai priėjau arčiau, į mane sužiuro daug juodų kamuoliukų, papuoštų keliomis baltomis dėmėmis. Jie visi labai “verkė” ir atrodė gležni. Tiesa, vienas pilkas mėlynakis susirangęs miegojo dėžės kampelyje. Jis buvo didesnis ir atrodė stipresnis nei kiti, šiek tiek priminė siamo veislės kačiuką.
Neatsilaikiau. Iškėliau pilkį iš dėžutės, sumokėjau kelis litus ir laiminga patraukiau namo.
Atsidūręs naujoje aplinkoje katinas įdėmiai apžiūrinėjo namų kampelius. O aš galvojau, kaipgi pavadinti šitą gražuolį. „Roksis!“ – šmėstelėjo mintis. Po kelių savaičių jis įprato prie savojo vardo ir pašauktas juo tuoj pat atlėkdavo.
Praėjo metai.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Gabija Soltanaitė, 12 m.
