Šiemet Pasaulinės vartotojų teisių ir Europos vartotojų dienos, minimos kovo 15-ąją, tema – produktų sauga ir rinkos priežiūra.
Pastarųjų metų su maistu susiję skandalai verčia vis garsiau svarstyti, ar produktų sauga ir kokybė yra visuotinai privaloma, ar taikoma tik išskirtiniams produktams? Ar egzistuojantys saugos standartai yra pakankamai griežti, kad būtų užtikrinta produktų sauga ir kokybė? Ar vartotojai gali turėti įtakos tam, kad rinkos priežiūra ir kontrolė būtų efektyvi?
Visi turi teisę įsigyti saugų ir kokybišką produktą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad Lietuvos vartotojams kartais pritrūksta žinių apie savo teises ar būdus jas ginti. Įvairiuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos ir įpareigojimai, kad produktai turi būti saugūs ir tinkamos kokybės. Nusipirkę netinkamos kokybės maisto produktų vartotojai gali reikalauti, kad prekybos vietoje jie būtų pakeisti į kokybiškus arba juos grąžinti ir atgauti pinigus.
Šiomis teisėmis vartotojas gali pasinaudoti, jei turi pirkimo čekį, ir tol, kol nesibaigė prekės tinkamumo vartoti terminas. Todėl vartotojams visada pravartu pasilikti pirkimo čekius, o pastebėjus, kad įsigytas maisto produktas yra netinkamos kokybės, jo neišmesti, nes pardavėjas gali paprašyti jį grąžinti. Paties produkto ir čekio gali prireikti ir patikrinimą atliekantiems VMVT inspektoriams.
Kasmet įvairių maisto tvarkymo įmonių daugėja, 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota per 33 tūkst., o 2012 m. – per 36 tūkst. tokių bendrovių. „Apie 90 % visų pernai patikrintų maisto tvarkymo įmonių nenustatyta grubių pažeidimų, tačiau net ir vienas nesaugaus ar nekokybiško maisto pateikimo į rinką atvejis jau yra daug. Nukenčia ne tik konkrečios maisto tvarkymo įmonės įvaizdis ir reputacija, dėl tokių atvejų mažėja vartotojų pasitikėjimas visa maisto tiekimo grandine. Todėl kiekvienos maisto tvarkymo įmonės pagrindinė atsakomybė – užtikrinti, kad būtų laikomasi saugaus maisto tvarkymo procedūrų, o svarbiausiu prioritetu turėtų būti vartotojo (kliento) interesai“, – pabrėžė VMVT direktorius Jonas Milius.
Pasak direktoriaus, Lietuvos vartotojai tampa vis reiklesni ir labiau išprusę, domisi sveikesnės mitybos galimybėmis ir nesitaiksto su netinkamos kokybės maisto produktų ar maitinimo paslaugų teikimu. Kiekvienais metais VMVT gauna ir išnagrinėja daugiau kaip 2,5 tūkst. vartotojų skundų. Vidutiniškai trečdalis jų pripažįstami pagrįstais. Jau keletą metų daugiausia skundų (apie 47 proc.) sulaukiama dėl maisto produktų ar maitinimo paslaugų kokybės, vartotojai vis dar dažnai skundžiasi įsigiję maisto produktų pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Kasmet daugėja skundų dėl neaiškaus, klaidinančio ar netinkamo ženklinimo. Tradiciškai daugiausiai skundų gaunama didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tačiau vis aktyvesni tampa ir mažesnių miestų bei miestelių vartotojai.
Įvertinus tai, kad jau kelerius metus dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl viešojo maitinimo patiekalų kokybės, o ir pažeidimų šiame veiklos sektoriuje nustatoma dažniau nei kituose, VMVT tarnyba jau nuo birželio mėnesio ketina pristatyti viešą, kontrolės duomenimis paremtą viešojo maitinimo įmonių reitingavimo sistemą. Į jos kūrimą aktyviai įsijungus suinteresuotoms asociacijoms ir kitiems socialiniams partneriams, ši sistema padės vartotojams pagal konkrečius kriterijus lengviau pasirinkti kavinę, užkandinę ar restoraną ir nenusivilti gautų paslaugų kokybe.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inform.
